Siūloma daliai individualiai dirbančiųjų palaipsniui didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, sumažinti pajamų ribą, iki kurios galima dirbti pagal verslo liudijimą. Pokyčiai palies ir savarankiškai dirbančių „Sodros“ įmokas. Apie visus mokesčių reformos pasiūlymus plačiau skaitykite: Mokesčių reforma – atskleista: mažinamas „gyvulių ūkis“, naikinamos lengvatos, pokyčiai smulkiam verslui.
1. GPM tarifo pokyčiai
Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį įvardijo, kad bus siekiama palaipsniui mažinti atotrūkį tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo.
2024 m. GPM tarifas nesikeistų, tačiau nuo 2025 m. tarifas didėtų nuo 15 proc. iki 17 proc., o 2026 m. – nuo 17 proc. iki 20 proc.
Tarifų viršutinės ribos būtų taikomos tik tiems gyventojams, kurie uždirba 35 tūkst. eurų per metus ir daugiau – vadinasi, 3 tūkst. eurų prieš mokesčius per mėnesį.
Šie pokyčiai aktualūs advokatams, antstoliam ir notarams, kurie šiuo metu, pasak G.Skaistės, yra apmokestinami mažesniais tarifais nei dirbantys pagal darbo sutartis.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė komentare 15min sakė, kad jų poziciją siūlomos mokesčių reformos klausimu išsakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
„Daugiau mokėtų tie, kas daugiau dirba, o darbo santykių pajamų ir verslo veiklos pajamų sudėjimas į vieną krūvą nebūtų teisingas. Papildomai galime pridurti, kad antstoliai ir šiuo metu sumoka gerokai daugiau mokesčių, nei panašią apyvartą turinčios įmonės ar dirbantieji pagal darbo sutartis“, – komentavo D.Satkauskienė.
Pasak jos, antstolių į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių sumos, palyginti su kitais verslo subjektais, yra vidutiniškai 47 proc. didesnės. O antstolių mokesčiai biudžetui, palyginti su asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis mokamais mokesčiais, skaičiavo ji, yra 10,5 proc. didesni.
„Kiekvienas antstolio kontoros apyvartoje esantis euras atneša valstybės biudžetui apie 50 proc. mokesčių, o asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, nuo vieno uždirbamo euro valstybei sumoka tik 39,5 proc. mokesčių“, – pridūrė ji.
Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis apie pristatytus pokyčius atsiliepė kritiškai. Anot jo, retorika, kad „mažinamas gyvulių ūkis“, demonstruoja gyventojų supriešinimą ir populizmą.
„Visus 33-ejus nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus egzistuojanti gyvenimo ir verslo santykių įvairovė, kuri būdinga visoms demokratinėms valstybėms, per vieną dieną „staiga“ apibūdinama kaip gyvulių ūkis, be kita ko, taip atsiliepiant apie mokesčių mokėtojus. Mažų mažiausiai tai yra jau nekorektiška. Antra, ši tariama reforma be jokio dialogo su socialiniais partneriais, taigi tais pačiais mokesčių mokėtojais du metus buvo neviešinama dabar teikiama su priešinančia, menkinančia visuomenę retorika“, – komentare 15min sakė M.Kukaitis.
Jo teigimu, pakeitimai teikiami itin sunkių socialinių ir ekonominių santykių laikotarpiu, o visuomenė, smulkusis verslas, individualios veiklos vykdytojai patyrė didžiulius sukrėtimus dėl pandemijos pasekmių, taip pat „nuolat patiria spaudimą dėl nevaldomos infliacijos, energetikos liberalizavimo pasekmių, didėjančių palūkanų normų ir dėl to pasikeitusių paslaugų srautų.“
Anot M.Kukaičio, pristatant šią reformą buvo akcentuojama, kad 75 proc. individualia veikla užsiimantiems asmenims apmokestinimo situacija nesikeis iš esmės, tačiau tokiai išvadai nėra pagrindo, nes ji iš esmės keisis visiems individualia veikla besiverčiantiems, t. y. mažiausiai 220 tūkstančių asmenų grupei, tai menininkams, atlikėjams, sportininkams, vežėjams, IT specialistams, kirpėjams, korepetitoriams, nuomonės formuotojams, ūkininkams, konsultantams, architektams, advokatams, notarams, antstoliams ir kt.
Rengiant projektą dvejus metus, pasak Advokatų tarybos pirmininko, būtų pakakę pateikti skaičiuoklę ir visi įsitikintų, jog pakeitimai, jo teigimu, liečia visus.
„Dabar daug jaunų žmonių („freelancerių“) užsiima individualia veikla, kurie pradeda savarankiškai teikti paslaugas, todėl dabar esantis apmokestinimas yra patrauklus ir skatinantis neslėpti pajamų. Be to, nemažai užsieniečių atvykusių į Lietuvą dirbti (programuotojų, konsultantų srityje) renkasi individualią veiklą, dėl patrauklaus apmokestinimo ir paprastumo (galimybe išlaidomis laikyti 30 proc.), neieškoti darbdavių, nelaukti leidimų dirbti Lietuvoje. Todėl sulyginus individualią veiklą ir darbo santykius, jie tiesiog rinksis kitas šalis, dėl ko biudžetas išvis nebegaus mokesčių, kurie buvo mokami į biudžetą“, – nurodė M.Kukaitis.
Tuo metu Notarų rūmų atstovai galimų pokyčių nekomentavo.
„Lietuvos notarų rūmai laikosi politikos nekomentuoti teisės aktų projektų. Vykdys tuomet, kai jie įsigalioja“, – 15min nurodė Notarų rūmų atstovas spaudai Aleksandras Matonis.
Advokatūros atstovė nurodė, kad į pokyčius dabar gilinamasi, tad komentaro pateikti negali.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė skaičiavo, kad nuo 2026 m. individualios veiklos mokesčiai sudarytų 38,73 proc., o darbo užmokesčio mokesčiai – 39,5 proc. atlyginimo.
Skirtumas tarp jų – 0,77 proc. punkto.
Ji prognozavo, kad jei reforma bus priimta pristatytomis sąlygomis, individualią veiklą vykdantys asmenys rinksis samdomą darbą.
„Individualios veiklos atstovų, aš manau, sumažės ne du kartus, o gerokai daugiau. Kitas variantas gali būti, kad jie nepereis į darbo santykius, bet pereis į šešėlį“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji teigė, kad tokiu atveju nebeliks motyvacijos vykdyti individualią veiklą, ekonomiškai labiau apsimokės ieškoti samdomo darbo, kadangi tokiai darbo rūšiai galioja papildomos socialinės garantijos.
Pabrėžiama, kad 75 proc. individualia veikla besiverčiančių situacija iš esmės nesikeis.
Šiuo metu individualioms veiklos pajamoms taikomi 5–15 proc. tarifai.
2. Įmokos „Sodrai“
Siekiant tikslo suvienodinti mokestinę aplinką, siūloma, kad individualiai dirbantys „Sodros“ įmokas mokėtų nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų (dabar jos mokamos nuo 50 iki 100 proc. apmokestinamų pajamų).
Tuo metu „Sodros“ lubos – taip vadinama maksimali suma, nuo kurios mokamos įmokos – savarankiškai dirbantiems siektų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Šiuo metu jos siekia 43 VDU. Dirbantiems pagal darbo sutartis taikomos 60 VDU „Sodros“ lubos.
Tačiau Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vadovė Dalia Matukienė 15min komentavo, kad toks žingsnis yra neteisingas.
„Nori sulyginti tuos, kurie dirba pagal darbo sutartį, ir tuos, kurie vykdo tam tikras veiklas. Čia yra nesulyginami dalykai, nes žmogus, kuris dirba pagal darbo sutartį, turi kažkokią funkciją, ją atlieka ir jis visiškai nesirūpina ir nesijaudina, kaip tas verslas vyksta, ar imamos paskolos, ar yra užstatomas turtas, galų gale – jiems nėra atsakomybės už dirbančius žmones“, – 15min sakė D.Matukienė.
Pasak jos, tai labiausiai palies smulkiuosius verslininkus, kurie „išlaiko patys save ir vieną kitą savo šeimos narį“.
Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė taip pat abejojo, ar Finansų ministerija atliko skaičiavimus, kaip mokestiniai pakeitimai palies skirtingas grupes.
„Kas bus tais žmonėmis, verslais ir jų plėtra? Šiandien su verslo liudijimais, individualia veikla dirba labai mažos įmonės, o jos 70 proc. mokesčių sumoka. Ar mes norime šitą dalį sužlugdyti?“ – klausimus kėlė pašnekovė.
Pasak jos, smulkieji verslininkai turėtų turėti visiškai kitokią mokestinę sistemą.
„Mes sakome – pasiekei 500 tūkst. eurų apyvartą ir būk mielas, registruokis įmone. Tada nebus jokių kalbų, kad individualioje veikloje nemokami mokesčiai. Tie maži verslai visus mokesčius sumoka“, – tvirtino D.Matukienė.
3. Verslo liudijimai
Jei mokesčių reforma būtų patvirtinta, pagal verslo liudijimus būtų galima dirbti tik tada, kai apyvarta (individualios veiklos pajamos) siekia iki 20 tūkst. eurų. Dabar ši riba siekia 45 tūkst. eurų.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad 84 proc. verslo liudijimų turėtojų pokyčių nepajustų, nes uždirba iki 20 tūkst. eurų.
Gyventojai, uždirbantys daugiau nei 20 tūkst. eurų, turėtų dirbti pagal individualią veiklą.
D.Matukienė komentavo, kad smulkusis ir vidutinis verslas su šiuo pakeitimu kategoriškai nesutinka.
„Jeigu mes norime pasiekti proveržį, kad žmonės daugiau deklaruotų, išeitų iš šešėlio, reikia didinti ribas, o ne mažinti. Dabar yra 45 tūkst. eurų riba, tai vidutiniškai žmonės rodo, kad jų pajamos siekia iki 20 tūkst. eurų, nes jie bijo tą ribą peržengti. Reikia leisti žmogui visada stiebtis aukštyn ir siekti didesnių tikslų, o ne dar labiau jį smukdyti. Čia mes nieko nelaimėsime“, – nurodė D.Matukienė.
4. Nedarbo išmoka
Individualiai dirbantiems padidėtų ir socialinės garantijos – jie galėtų gauti nedarbo draudimo išmoką.
Socialinės garantijos būtų suteikiamos individualia veikla besiverčiantiems, ūkininkams, šeimynų dalyviams – praradus pajamas jiems priklausys nedarbo išmoka, kadangi šie žmonės bus įtraukti į nedarbo draudimo sistemą.
Įmokos dydis siektų 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų.
