Vyriausybė trečiadienį patvirtins, kokius įstatymo projektus teiks parlamentui pavasario sesijos metu.
15min aprašo kelis svarbiausius pakeitimus, kuriuos yra suplanavęs ministrų kabinetas. Tai dar nėra galutiniai projektai.
Mokestinių įstatymų pakeitimų projektų paketas
Vos pradėjusi darbą Vyriausybė deklaravo tikslą peržiūrėti dalį mokesčių lengvatų, o svarbiausia – palikti laiko pasiruošti galimiems pakeitimams. Anksčiau kalbėta, kad mokesčių reforma turėtų įsigalioti jau nuo 2023 m., tačiau pastaruoju metu apie tai buvo mažai girdėti.
Sprendžiant iš Vyriausybės puslapyje paskelbto nutarimo projekto, panašu, kad pavasario sesijoje Vyriausybė ketina pagaliau žengti konkrečius žingsnius šiuo klausimu.
„Peržiūrėti mokestiniuose įstatymuose numatytas neterminuotas lengvatas ir kitas specialiąsias apmokestinimo sąlygas, prisidedant prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo ir pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinant mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą”, – teigia Finansų ministerija.
Kol įstatymo projektai nėra įregistruoti, sunku pasakyti, kokie pakeitimai numatomi.
PVM lengvata šildymui
Ant Seimo darbo stalo pavasario sesijoje turėtų atsidurti siūlymas laikinai atgaline tvarka nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. panaikinti PVM šildymui. Tikėtasi, jog šis sąskaitas už šildymą sumažinsiantis projektas bus priimtas neeilinės sesijos metu, tačiau šių planų buvo atsisakyta.
Kol kas Finansų ministerija nedetalizuoja galimo mechanizmo, tačiau į planus šis projektas yra įtrauktas.
„Jei įstatymas bus priimtas kovo mėnesį, sąskaitose už centralizuotai teikiamą šildymą už kovo mėnesį bus pažymėta PVM kompensuojama suma už sausio–kovo mėnesius. Šia suma reikės mažiau mokėti už kovo mėnesio sąskaitą tiems, kuriems netaikoma šildymo kompensacija“, – anksčiau 15min komentavo Finansų ministerija.
Užimtumo įstatymas ir siūlymai dėl bedarbių sugrąžinimo į rinką
Jau kovą ketinama siūlyti pataisas, kurios palies bedarbius – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato Užimtumo įstatymo pokyčius, kuriais bus užtikrinamas spartesnis bedarbių sugrąžinimas į darbo rinką ir didesnė pagalba darbo rinkai nepasirengusiems asmenims bei ilgalaikiams bedarbiams.
„Mažinti galimybes piktnaudžiauti Užimtumo tarnybos paslaugomis bei didinti taikomų darbo rinkos priemonių veiksmingumą ir efektyvumą“, – planuoja ministerija.
Taip pat ketinama siūlyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus ir peržiūrėti dirbančių asmenų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, maksimalias sumas, atitinkamai peržiūrint gyventojų pajamų mokesčio dydžius. Konkrečių dydžių ministerija nenurodo.
Darbo kodekso pokyčiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat ketina siūlyti Darbo kodekso pakeitimus. Pokyčiai paliestų vaikus auginančius žmones.
„Numatyti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas, naujas lanksčių darbo sąlygų galimybes ir galimybes tėvams, auginantiems vaikus ir esantiems vaiko priežiūros atostogose, visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį dirbti ir gauti vaiko priežiūros išmoką tuo atveju, kai išmokos ir darbo užmokesčio suma neviršija buvusio darbo užmokesčio dydžio“, – nurodo ministerija.
Tai ne vienintelis darbuotojus liečiantis pokytis, kurį yra suplanavusi ministerija. Ketinama siūlyti įgyvendinti tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo.
Taip pat – panaikinti Darbo kodekso nuostatas dėl kompensacijų darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamos lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, mokėjimo, kai yra kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką, prieš tai numatant pereinamąjį laikotarpį ir sumažinus tokių kompensacijų dydį.
„Patobulinti ir efektyvinti darbo ginčų komisijų veiklą, numatant galimybę šalims, liudytojams darbo ginčo nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu ir nesant šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino“, – nurodo ministerija.
Nauja automobilių registracijos mokesčio versija
Nors Seime sausį nepavyko priimti naujos automobilių registracijos mokesčio, šioje Seimo sesijoje ketinama vėl grįžti prie šio klausimo.
„Siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir įgyvendinti principą „teršėjas moka“, pakeisti Motorinių transporto priemonių registracijos mokestį į Motorinių transporto priemonių taršos mokestį, nustatyti mokestį transporto priemonių valdytojams už taršias transporto priemones, kuris būtų mokamas kiekvienais metais už naudojimąsi ja, paskatinti naujai įsigyjančius ar keičiančius transporto priemones rinktis tik mažataršę transporto priemonę“, – planus dėsto Aplinkos ministerija.
Akcizų įstatymas
Jei Vyriausybės planai nepasikeis, automobilių savininkus gali paliesti ir daugiau pokyčių. Aplinkos ministerija suplanavo 2023–2025 m. siaurinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtis arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus.
„Nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti, atsižvelgiant į tai, kad, panaikinus iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba susiaurinus lengvatų apimtis, šildymui skirtų durpių paklausa galimai išaugtų, nes tai taptų viena pigiausių šildymo alternatyvų, ir siekiant neskatinti vartotojų rinktis šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas“, – teigia Aplinkos ministerija.
Nuo 2025 m., kai bus panaikinta ar susiaurinta dalis iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų, į kai kuriems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus ketinama įtraukti anglies dvideginio (CO2) dedamąją, kuri būtų proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, priklausomai nuo kaloringumo.
„Toks sprendimas ilgainiui skatintų atsisakyti šių aplinkai žalingų kuro rūšių. Panaikinti nebeaktualias akcizų lengvatas, taikomas I kartos biodegalams. Numatyti, kad akcizai netaikomi etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams arba naudojamam medicinos priemonių gamybos procesuose, jeigu galutiniame produkte nėra alkoholio“, – vardija ministerija.
Sureagavo ir M.Majauskas
Į šiuos planus sureagavo ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas. Jis15min sakė atsargiai vertinantis „ne tik sprendimus, bet ir pačią diskusiją dėl galimo mokesčių eiliniam piliečiui didinimo“.
„Gali būti, jog esame antrosios infliacijos bangos prieigose, kurią suvaldyti bus daug sunkiau ir neigiamos pasekmės bus reikšmingai didesnės“, – nurodė jis.