1. Smulkiojo verslininko sąskaita
Šia iniciatyva siekiama sumažinti administracinę naštą vykdantiems individualią veiklą. Individualia veikla besiverčiantiems gyventojams pakaks atsidaryti smulkiojo verslininko sąskaitą finansų įstaigoje ir jos duomenys automatiškai bus perduodami VMI.
Mokesčių inspekcija pagal sąskaitos duomenis įregistruos sąskaitos savininką į Mokesčių mokėtojų registrą, o sąskaitos įplaukos bus automatiškai priskiriamos veiklos pajamoms. Be to, VMI pagal sąskaitos duomenis parengs ir metinę deklaraciją, o mokesčius ir socialinio draudimo įmokas sumokėti bus galima vienu mygtuko spragtelėjimu.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigė, kad šis siūlymas reiškia, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai administruoti savo mokesčius galės paprasčiau.
Tuo tarpu Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė priminė, kad realybėje toks siūlymas ne visada išsipildo.
„Kiek buvo pristatinėta, pamiršo pasakyti, kad Estijoje tik vienas komercinis bankas sutiko taikyti šitą schemą, nes reikia daryti labai dideles investicijas. Ar Finansų ministerija padarė namų darbus žadėdami šią sąskaitą individualią veiklą vykdantiems asmenims?“ – retoriškai klausė ji.
D.Čibirienė aiškino, kad pagal standartinę schemą į sąskaitą įkritus pinigams, bankas siunčia automatinę užklausą „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), abi institucijos apskaičiuoja mokesčius, atsiunčia bankui, kuris automatiškai padaro mokėjimo pavedimus.
Kol pinigai į tą konkrečią banko sąskaitą tik ateina, viskas būna gerai, tačiau, pavyzdžiui, prireikus daryti grąžinimą, situacija komplikuojasi.
„Ta schema tinka labai retais atvejais, kai nėra prekių–paslaugų grąžinimo“, – pabrėžė D.Čibirienė. Ji taip pat pastebėjo, kad gaunant atlygį grynais, juos taip pat reikės nuolat įnešinėti į sąskaitą.
Daugiau apie tai, kokių pokyčių siūloma savarankiškai dirbantiems, plačiau skaitykite čia: Mokesčių reforma: pagrindiniai pokyčiai, kurie paliestų savarankiškai dirbančius. Apie mokesčių reformą skaitykite čia: Mokesčių reforma – atskleista: mažinamas „gyvulių ūkis“, naikinamos lengvatos, pokyčiai smulkiajam verslui.
2. Momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo atskaitymai
Ekspertai itin palankiai sutiko nuo 2024 metų siūlymą verslui taikyti momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo atskaitymus – jie būtų taikomi įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai ir kitai.
D.Čibirienė paaiškino, jog šiuo metu galiojanti ilgalaikio turto nudėvėjimo atskaitymų schema reiškia, kad, pavyzdžiui, jei įmonė nusipirko 2100 eurų kainuojantį kompiuterį, ši suma lygiomis dalimis nukeliaus į sąnaudas per kelis metus: pavyzdžiui, per trejus metus po 700 eurų. Ilgalaikio turto perkėlimas į sąnaudas reiškia, kad mažėja apmokestinamas pelnas.
„O momentinis nusidėvėjimas reiškia, kad nesvarbu, kokia yra minimali ilgalaikio turto vertė, gali iš karto sąnaudose parodyti pirkinį ir tau pelno mokestis sumažėja. Pavyzdžiui, šiemet dirbu pelningai, o už visą pelną, kurį uždirbau, metų pabaigoje nusipirkau brangias stakles. Šiuo metu galiojanti tvarka reiškia, kad į sąnaudas per metus nueina tik mažytė jų vertės dalis ir tau neužtenka pinigų pelno mokesčio sumokėjimui, stabdomos investicijos“, – teigė ji.
Ekspertė pabrėžė, kad momentinis nusidėvėjimas reiškia, kad biudžeto pajamos nenukentės – tiesiog pelno mokesčio mokėjimo momentas nukeliamas į ateitį. „Jau kitais metais staklių sąnaudose nebebus, nes jos parodytos šiemet“, – atkreipia dėmesį D.Čibirienė.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė svarstė, kad iš finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatymo gali susidaryti įspūdį, kad nauja schema dėl momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo atskaitymo gali būti taikoma ne visam, o tam tikram turtui.
„Momentinį turto nusidėvėjimą jau kurį laiką siūlėme įgyvendinti kaip švelnesnę alternatyvą paskirstyto pelno mokesčio modeliui, kurio nesiryžtama imtis, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. – Tačiau svarbu, kad ši nauja taisyklė nepaveldėtų investicinio projekto ribojimų, dėl kurių įmonės realiai negalėjo pasinaudoti investicinio projekto nuostata.“
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sutinka, kad momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir galimybė jį atskaityti yra geras pasiūlymas, ypač kai turto naujumo reikalavimas nebetaikomas. Pasak jos, iš dalies šis pasiūlymas patenkina 0 proc. tarifo reinvestuojamam pelnui poreikį.
3. Verslininkams pirkti automobilius per įmones nebus taip paprasta
Įmonių automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų atskaityme siūloma atsižvelgiant į taršumo lygį nustatyti konkrečias iš pajamų galimas atskaityti automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų sumas bei sąlygas.
„Koreguojami atskaitymai ten, kur yra didelė rizika, pavyzdžiui, automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų atskaitymo riba. Tai daroma atsižvelgiant į pandemijos pamokas ir pastebėtas kryptis, kai įmonės prisipirko gana brangių automobilių, kurie, tikėtina, yra labiau naudojami savininkų džiaugsmui nei įmonių pajamoms uždirbti“, – akcentavo G.Skaistė. Tai būtų susiejama su automobilio taršumu.
D.Čibirienė tvirtino, kad šiai dienai galioja tokios nuostatos, kad nesvarbu, ar įmonė įsigijo brangų ar pigų, taršų ar netaršų automobilį, šio turto nusidėvėjimas įtraukiamas į sąnaudas, kurios mažina pelną.
„Mokesčių inspekcija susinervindavo, kai pamatydavo įmonėse Bentley ir Ferrari automobilius. Kaip aš supratau iš finansų ministrės, norima pasakyti, kad ne visos automobilių nusidėvėjimo sąnaudos bus laikomos sąnaudomis, kurios mažina apmokestinamąjį pelną – bus atsižvelgiama į automobilio įsigijimo vertę ir taršumą“, – komentavo D.Čibirienė ir pridūrė, kad oficialios informacijos apie tai ministerija dar nepateikė.
Ekspertė teigia iš pristatymo supratusi, kad jei automobilio vertė sieks 75 tūkst. eurų ir jis bus netaršus, tai nusidėvėjimo sąnaudos galės būti rodomos sąnaudose, kurios mažina pelno mokestį. Tačiau, jei labai taršus – nesvarbu, kokia jo vertė pateks į neleidžiamus atskaitymus.
D.Čibirienė teigė, kad tai neužkirstų kelio visam matomam piktnaudžiavimui ir siūlė neleisti į nusidėvėjimo sąnaudas, mažinančias pelno mokestį, įtraukti visus įmonių administracijų perkamus automobilius – palikti tokias išimtis tik vilkikams, kitoms transporto priemonėms, kurios yra kaip darbo įrankis.
4. Investicinio projekto lengvata
Dar penkeriems metams – iki 2028 m. pabaigos – siūloma pratęsti iki metų pabaigos galiojančią investicinio projekto lengvatą. Ši lengvata, kuri vadinama viena esminių investicijų skatinimo priemonių, leidžia 100 proc. atskaityti investicijas į inovacijų diegimą.
D.Čibirienė paaiškino, kad šią lengvatą, kuri pratęsiama jau keliolika metų, taiko didžiosios gamybinės įmonės, nes mažiems ja pasinaudoti pernelyg sudėtinga.
„Džiugina, kad pratęsiamas investicinio projekto nuostatų taikymas, bet verta priminti ir pažadą tobulinti jau minėtus kriterijus, pavyzdžiui, investuojama suma, sritis, turto naudojimo paskirtis, jo tipas ir naujumas. Šio mokestinio režimo svarba ypač didelė Lietuvos ekonomikos konkurencingumui mažėjant ir dėl geopolitinės padėties“, – teigė E.Leontjeva.
Šiuo metu taip pat galioja mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata, kuri leidžia tris kartus atskaityti šiai veiklai patirtas sąnaudas, bei „patentų dėžutė“ – pelnui, gautam iš patentais apsaugotų išradimų naudojimo, taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas.
Tad Finansų ministerija teigia, kad pratęsus minėtą investicinio projekto lengvatą užtikrinama, jog pelno mokesčio lengvatos būtų taikomos visai inovacijų grandinei: moksliniams tyrimams, investicijoms ir išradimų komercializavimui.
5. Lengvata kino gamybai
Siūloma pratęsti penkeriems metams ir lengvatą kino gamybai, kuri galioja iki šių metų pabaigos.
6. Lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą taikys tik pagal apyvartą
Dalis siūlymų apima smulkiojo verslo skatinimą. Šiuo metu sumažintas 5 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas įmonėms, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 darbuotojų, o apyvarta neviršija 300 tūkst. eurų. Naujais pakeitimais siūloma netaikyti 10 darbuotojų apribojimo.
„Labai aktualus pokytis, nes tas darbuotojų apribojimas buvo keistas – jei sukūrei daugiau nei 10 darbo vietų, tave baudžia ir didina trigubai pelno tarifą“, – dabartine tvarka stebėjosi D.Čibirienė.
Visgi ji kritikavo, kad, norint pasinaudoti šia lengvata, užteks tik apyvartos kriterijaus.
Labai aktualus pokytis, nes tas darbuotojų apribojimas buvo keistas – jei sukūrei daugiau nei 10 darbo vietų, tave baudžia ir didina trigubai pelno tarifą.
Ekspertės nuomone, 5 proc. pelno tarifą reikėtų taikyti skurdesniems, pajamų negeneruojantiems verslams, todėl be apyvartos derėtų įvesti ir antrąjį kriterijų – pavyzdžiui, reikalavimą, kad įmonės turtas neturėtų viršyti milijono eurų.
7. Avansinį pelną reikės mokėti nuo didesnės kartelės
Šiuo metu avansinio pelno mokesčio mokėti įmonė neprivalo, kai praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 tūkst. eurų – šią ribą siūloma padidinti iki 500 tūkst. eurų.
„Mažam verslui tas avansinis mokestis valgydavo resursus, todėl gerai, kad praplečiama riba, nuo kurios nereikės mokėti avansinio pelno mokesčio. Be to, ši lengvata pernelyg pinigų nesuvalgo – į biudžetą jie vis tiek ateis, tik vėliau“, – paaiškino D.Čibirienė.
8. Didinama PVM mokėtojo riba
Nuo 2024 m. siūloma didinti ir registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą – šiuo metu ji siekia 45 tūkst. eurų, tačiau siūloma ribą padidinti iki 55 tūkst. eurų.
I.Genytės-Pikčienės vertinimu, smulkiojo verslo skatinime yra gerų dalykų, dėl infliacijos buvo būtina peržiūrėti įstatyme įrašytas konkrečias apyvartų ribas.
„Pavyzdžiui, registravimosi PVM mokėtoju riba po pernykštės infliacijos galėtų būti kilstelėta dar daugiau“, – mano ji.
Kad reikėtų įmonių apyvartas sieti prie indeksuojamų dydžių, tokiu būdu apeinant infliacijos įtaką, sutinka ir D.Čibirienė.
„Kas man nepatinka, kad matome tikslias pinigu sumas. Reikėtų viską rišti prie indeksuojamų dydžių – pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio. Tarkime, apyvarta iki 200 VDU“, – mano D.Čibirienė.
9. Teisingesnis pelno mokesčio apskaičiavimas
Kalbėdama apie pelno mokestį G.Skaistė akcentavo, kad keli sektoriai – gyvybės draudimo įmonės ir sveikatos priežiūros įstaigos – turi tam tikrą išskirtinį reglamentavimą šioje srityje. Dalis jų pajamų ir sąnaudų nėra įtraukiama į pelno mokesčio skaičiavimą.
Iki šiol į apmokestinamąjį pelną buvo neįtraukiamos gautos gyvybės draudimo įmokos ir draudimo investicinės pajamos, o iš pajamų neatskaitomos joms tenkančios sąnaudos. Finansų ministerijos pakete siūloma nuo 2024 m. į apmokestinamąjį pelną įtraukti draudimo įmokų dalis, laikytinas atlygiu už suteiktas paslaugas bei iš pajamų atskaityti joms tenkančias sąnaudas.
Sveikatos priežiūros įstaigos iki šiol į apmokestinamąjį pelną neįtraukdavo pajamų už paslaugas, finansuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų bei taip pat neatskaitydavo sąnaudų iš pajamų. Lygiagrečiai nuo ateinančių metų siūloma šią praktiką keisti ir į apmokestinamąjį pelną įtraukti pajamas už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų bei atskaityti sąnaudas iš pajamų.
10. Nuostolių perkėlimas pasunkės
Galiausiai, siūloma mokestinių nuostolių perkėlimui tarp grupės įmonių nustatyti pelno dydžio apribojimą iki 70 proc. apmokestinamojo pelno, kuris mažinamas iš grupės įmonės perimtais nuostoliais.
D.Čibirienė komentavo, jog tai yra svarbus pokytis, nes Lietuvoje neretai verslininkai valdo ne vieną įmonę, siekdami diversifikuoti riziką – viena bendrovė vykdo rizikingą veiklą, dirba pelningai, bet neturi jokio turto, o kita veikia nuostolingai, bet turi turto. Tokiu būdu siekiama apsaugoti turtą bankrutavus įmonei, kuri vykdo rizikingesnę veiklą. Kita vertus, tokiu atveju kreditoriai lieka be nieko.
„Ta minusinė įmonė, kuri turi turto, perkelia nuostolį pliusinei ir pastaroji nemoka pelno mokesčio. Dabar pasakoma, kad ribos minuso perkėlimą iš vienos įmonės į kitą“, – paaiškino D.Čibirienė.
