Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas pristatė, kokie pokyčiai siūlomi. Tai – „Sodros“ lubų suvienodinimas tarp dirbančių individualiai ir pagal darbo sutartis, pokyčiai dėl nedarbo draudimo išmokų savarankiškai dirbantiems.
Pasak jo, iš 115 tūkst. šiuo metu individualia veikla užsiimančių asmenų teisę į nedarbo išmokas gautų 60 tūkst.
Dar apie 55 tūkst. asmenų iš šio skaičiaus gautų teisę į didesnes išmokas.
Įmokos siektų 1,33 proc. nuo apmokestinamų pajamų (šiuo metu – apie 11 eurų nuo minimalaus atlyginimo), o nedarbo išmokos dydis, priklausomai nuo sumokėtų įmokų, siektų nuo 520 eurų iki 1100 eurų.
„Sistema būtų teisingesnė, su mažiau išimčių, būtų daugiau apsaugotų asmenų nuo nedarbo“, – sakė V.Šilinskas.
Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad „atsitiko tai, ko verslas bijojo.“
„Bandoma į vieną katilą sumesti obuolius, arbūzus ir persikus. Bandoma viską pritraukti prie darbo santykių kurpaliaus. Aš girdėjau argumentaciją, kad tai susiję su tuo, jog per pandemiją, kai reikėjo išmokėti pinigus, individualiai dirbantys gavo tam tikrą pinigų sumą – man atrodo, kelis šimtus eurų. Bet aš atmetu šitą argumentą, nes pandemijos atvejis buvo išimtis“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Pasak jo, įgyvendinus pokyčius individualios veiklos konceptas bus iškreiptas ir ji praras savo prasmę.
„Ji priartėja prie darbo santykių ir tada tu supranti, kad iš tikrųjų su individualia veikla paprasčiausiai neapsimokės veikti. Dar daugiau – yra tam tikrų profesinių veiklų, kurios turi vykdyti individualią veiklą, nes kitokio pasirinkimo nėra. Tarp jų – notarai, antstoliai ir advokatai. Jie neturi kitokios veiklos formos ir jie niekada nepasinaudos nedarbo išmoka, nes visada vykdys tą profesinę veiklą“, – nurodė A.Romanovskis.
Tačiau V.Šilinskas į tai sureagavo teigdamas, kad „argumentas dėl profesinių veiklų nėra stiprus.“
„Advokatų padėjėjų mažėja, advokatų taip pat mažėja, išskyrus Vilnių ir Kauną, tai ir iš ten išeina žmonės. Dėl to, kad atsibodo, pavargo, nesisekė, nesukonkuravo ir pajamos buvo mažos. Tai šis argumentas nėra stiprus ir tokiems žmonėms taip pat reikia apsaugos“, – nurodė viceministras.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius sakė, kad, konfederacijos nuomone, „Sodros“ lubos turėtų būti suvienodintos iki 43, o ne 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Gabrielė Maldutytė su planuojamais pokyčiais taip pat nesutiko.
„Suprantu, kad vienas iš veiksnių buvo gautos išmokos per pandemiją, bet tai nėra teisingas būdas. Tai nėra tas kelias, kaip tie žmonės turėtų būti apsaugoti. Manau, jums reikėtų tai pergalvoti“, – nurodė Lietuvos A.G.Maldutytė.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų kondeferacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad siūlymai padėtų apsaugoti darbuotojus, kurie nėra verslininkai ir dirba pagal individualią veiklą įmonėse.
„Mes, kaip profesinė sąjunga, matome dvi grupes – smulkiuosius verslininkus ir kitus, kai darbo santykių sutartys staiga pakeičiamos į individualią veiklą. Kalbėti, kad tai verslininkai, būtų nesąžininga. Jei mes suprantame, kad yra tokios dvi grupės, gal ir tie pasiūlymai turėtų būti modeliuojami pagal tai. Nes dabar turėtume koncentruotis į patrauklesnę darbo sutarčių formą. Jei dabar dirbantys pagal individualią veiklą grįš prie darbo sutarčių – nematau nieko blogo, nes dabar yra atvejų, kai įmonėse žmonės dirba pagal individualią veiklą“, – sakė I.Ruginienė.
Finansų ministerija taip pat siūlo progresiniu tarifu apmokestinti individualią veiklą, palaipsniui didinant tarifą, kad 2026 m. jis pasiektų 20 proc. Viršutinė riba paliestų tik virš 35 tūkst. eurų per metus uždirbančius gyventojus, tačiau pokytį pajustų ir uždirbantys daugiau nei 10 tūkst. eurų. per metus.
Tuo metu dirbti pagal verslo liudijimą būtų galima tik tada, jei metinių pajamų riba siekia iki 20 tūkst. eurų (dabar – 45 tūkst. eurų).
Bendras gyventojų metines pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (dabar – apie 101–201 tūkst. eurų), nuo kitų metų siūloma apmokestinti ne tik 20 proc. baziniu tarifu, bet ir papildomu 5 proc. mokesčiu, o pajamoms nuo 120 VDU – papildomu 7 proc. mokesčiu.
Taip pat siūloma apmokestinti brangias dovanas iš artimųjų, panaikinti lengvatą gyvybės draudimo įmokoms, įteisinti investicinę sąskaitą.
Pakeitimai, jei būtų patvirtinti, paliestų ir nekilnojamojo turto savininkus – būtų pereita prie tradicinio NT mokesčio už NT objektą, o ne bendros jų verčių sumos. NT mokesčio mokėtojų būtų daugiau, o vidutinis mokestis siektų apie 14 eurų per metus.
