Didesnės išlaidos ne kuprinėms, bet kūrybiniam ugdymui
„Prieš pandemiją vieno vaiko pasiruošimui į mokyklą pirkėjai išleisdavo 100-250 eurų, dabar – apie 50-70 eurų“, – sako didžiausio biuro ir mokyklinių prekių tinklo Baltijos šalyse „Officeday“ marketingo vadybininkė Fausta Goberytė.
Ji pastebi, kad šiemet juntamos pirkėjų abejonės dėl mokyklinių prekių kiekių, žmonės nėra įsitikinę, jog visos priemonės bus reikalingos. Todėl didesnį dėmesį pirkėjai skiria ne kuprinėms ir penalams, bet vaikų kūrybiniam ugdymui.
„Pirkėjai renkasi mažesnės kainos produktus, jiems kyla abejonių dėl kuprinių, sportinių krepšių, penalų, tačiau molį, akvarelę, flomasterius, guašą, pieštukus renkasi su maksimalia spalvų įvairove. Tiesa, įsigaliojus naujiems reikalavimams mokyklose, išaugo dezinfekcinių prekių ir apsauginių veido kaukių paklausa“, – rugpjūčio mėnesio pardavimus reziumuoja F.Goberytė.
Karaliauja planšetės
Tendenciją, kad sugrįžimo į kontaktinį mokymąsi tikimasi, tačiau ruošiamasi galimam hibridiniam scenarijui, patvirtina ir didžiausio elektronikos mažmeninės prekybos tinklo Lietuvoje „Topo centras“ pardavimų statistika.
„Šie mokslo metai tapo tikru renesansu planšetėms – jų pardavimai išaugo beveik du kartus“, – sako bendrovės generalinis direktorius Remigijus Štaras.
Jo teigimu, apskritai prekių, kurios gali būti naudojamos mokslo poreikiams, pardavimai šių metų rugpjūtį išaugo kiek daugiau nei 20 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus, o monitorių – net 60 proc.
„Daugelis pirkėjų įvertina, kad monitoriai leidžia vienu metu atlikti kelias užduotis ir tuo pat metu tausoja akis bei padeda išlaikyti taisyklingesnę sėdėseną. Panašiais tempais auga ir kompiuterių aksesuarų pardavimai: klientai atsinaujina peles, perka patogesnes klaviatūras“, – pasiruošimo naujiems mokslo metams tendencijas apibendrina R.Štaras.
Galimai ruošiasi dviem scenarijams
Tarpusavio skolinimo platformos „Finbee“ vadovas Darius Noreika pastebi, kad šį rugpjūtį bendra išduotų paskolų suma, palyginti su pernai bei užpernai atitinkamu laikotarpiu, paaugo kiek daugiau nei ketvirtadaliu, iki 973 tūkst. eurų. Vidutinė paskolinta suma, palyginti su pernai metais, išaugo apie 10 proc., iki 3 320 eurų. Tuo tarpu vertinant klientus, kurie turi nepilnamečių vaikų, šių klientų vidutinė paskolos suma, palyginti su pernai metais, paaugo net 32 proc.
Mokyklinio amžiaus vaikų turinčiųjų skolinimosi statistika, „Finbee“ vadovo vertinimu, atspindi visuomenėje sklandančias nuotaikas dėl prasidedančių mokslo metų – iš vienos pusės viltis, kad vaikai mokysis mokyklose, iš kitos pusės, atsargumo postūmis ruoštis ir galimam hibridiniam scenarijui. „Remiantis išaugusia vidutinės paskolos suma klientų, kurie turi nepilnamečių vaikų, darome prielaidą, jog šiemet klientai didesnę dalį paskolos sumos skiria vaikų mokyklinėms prekėms įsigyti. Šių klientų vidutinė paskolos suma, palyginus su pernai metais, išaugo kiek daugiau nei 900 eurų, taigi tikėtina, jog klientai daugiau pinigų skyrė brangesnėms mokyklinėms prekėms įsigyti, kompiuterinei technikai ar kitai elektronikai“, – sako D.Noreika.
