Streiką Lietuvos ugdymo įstaigose koordinuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) lyderis Andrius Navickas trečiadienį susitikti su ekonomistu Justu Mundeikiu išėjo į kiemą ir ten aptarinėjo, kaip suprantamiau formuluoti reikalavimus, ko nori mokytojai.
Anot A.Navicko, dabar mokytojų atlyginimas siekia 5 eurus per valandą, prieš mokesčius. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), anot jo, rekomenduoja kad mokytojų atlyginimas siektų 20–30 proc. daugiau nei vidutinis darbo užmokestis. Tad sukosi kalba apie 6 eurus per valandą.
„Kai jaunas mokytojas ateina į mokyklą, jis turėtų gauti vidutinį darbo užmokestį nuo vieno iki pusantro“, – audringoje diskusijoje kalbėjo A.Navickas.
J.Mundeikis problemą siūlė skaidyti į tris dalis: struktūrinę – tinklo optimizavimo, etatinio atlyginimo problemą ir apskritai viešojo sektoriaus finansavimo problemą. Anot jo, mokytojams tenka nepagrįstai didelis krūvis.
A.Navickas atsiduso, kad tinklas vis optimizuojamas, bet pinigai mokytojams nepaliekami.
„Sutariame dėl tinklo optimizavimo, bet nesutariama dėl sistemos, kaip tie pinigai būtų panaudojami viduje. Mes vis tiek tų pinigų neturime. Kita šalis nenori susitarti ir sako, kad čia ne jūsų, o valstybės pinigai. Kas iš to, jei sutari, kad 100 mokyklų, ir pasako, kad čia ne jūsų, čia valstybės pinigai“, – kalbėjo A.Navickas.
Jis akcentavo, kad mokytojų problemos neatsirado šiandien, jie siūlė tartis ir prieš metus, tačiau derybos vis neprasideda.
„Be jėgos pozicijos pokytis nevyksta“, – kalbėjo A.Navickas.
„Tačiau kokie jūsų reikalavimai? Aš irgi negalėčiau pasakyti, dėl ko čia esate“, – stebėjosi J.Mundeikis ir siūlė aiškiai pateikti reikalavimus ir poziciją derybose.
A.Navickas aiškino, kad pati apmokėjimo sistema yra bloga, mokinių skaičius per didelis.
5 eurai per valandą – niekam nėra gerai
Pasak streiko koordinatoriaus, dabartinis atlygis netenkina nė vieno mokytojo.
„Kai kalbame apie valandinį įkainį, tai visiems yra negerai. Nepaisant to, ar turi krūvį, ar neturi, jei gauni 5 eurus už valandą, tai nėra gerai, nepaisant to, kiek tų valandų turi. Tai man čia aišku, nežinau kaip čia tą labiau išaiškinti“, – sako A.Navickas, ir ekonomistui žadėjo komunikuoti padidėjimą nuo 5 iki 6 eurų.
Šiuo metu mokytojų atlyginimas priklauso nuo valstybės tarnautojų bazinio dydžio, kuris dauginamas iš koeficiento, papildomai galimi priedai už stažą ir kt. Todėl jaunų specialistų atlyginimai – dar mažesni.
„Vidutinis darbo užmokestis į rankas yra 720 eurų. Jei padalintume, tai būtų 4,5 euro. Kitas jaunas mokytojas uždirba 500–600 eurų, dirbdamas visu etatu. Tai 3,5 euro už valandą. Jūs pasamdykite santechniką ar kitą specialistą už tokį valandinį įkainį“, – teigia pokalbyje dalyvavęs visuomeninis mokytojų padėjėjas Marius Matulevičius.
J.Mundeikis paskaičiavo, kad norint 30 proc. didesnio atlyginimo nei VDU, mokytojams turėtų būti mokama 7,6 euro per valandą.
„Jei sakytų: žiūrėkite, yra tiek pinigų, 6 proc. nuo BVP ir tvarkykitės patys, pinigų nei daugiau nei mažiau nebus, kaip jūs efektyviai panaudojat, tiek ir turit, tai būtų tikrai logiškas sprendimas. Bet dabar matote – sprendimas yra užrakinti duris“, – sako A.Navickas.
Parengtame biudžeto projekte numatyta, kad kitąmet visos išlaidos švietimui auga 9,2 procento, arba 187,5 milijono eurų daugiau, lyginant su šių metų planu, rodo Finansų ministerijos asignavimų struktūra. Palyginimui, visų biudžetų asignavimų augimas, prognozuojama, sieks 18,9 proc.
Ž.Šilėnas rado pinigų: reikia taupyti ten, kur švaistoma
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas pasidalino skaičiavimais, kad mokyklose daug lėšų gali būti paprasčiausiai iššvaistoma.
„Mokyklose dirba apie 30 tūkst. mokytojų ir 21 839 ne mokytojai. Atmeskime padėjėjus, bibliotekininkes ir t.t. ir vis tiek liks 19 000 aptarnaujančio personalo. Nesakau, kad jų nereikia, bet jei mokykloje iš 5 dirbančių 2 yra ne mokytojai, tai gal čia yra šaltinis efektyvumui ir išteklių mobilizavimui? Aš jau nekalbu apie gandus, kad, pvz., kai kuriose mokyklose visa direktoriaus šeima mokykloje įdarbinta“, – socialiniame tinkle skelbė Ž.Šilėnas.
Dar LLRI skaičiuoja, kad 24 milijonai eurų mokytojams atsilaisvintų, jei savivaldybės racionaliai tvarkytų mokyklų tinklo pastatus. Kiekvienam mokytojui tektų po 66 eurus per mėnesį.
„Nesakau, kad tai išspręstų visas problemas, nes jų daugiau ir jos sudėtingesnės nei „skirkite daugiau pinigų švietimui“. Bet štai yra šaltinis, kuris leistų padidinti atlyginimus iš nieko nieko neatimant – nei iš kitų biudžeto sričių, nei iš mokesčių mokėtojų“, – sako Ž.Šilėnas.
Mokiniui tenkančios lėšos tarp savivaldybių skiriasi ir dvigubai
15min susisiekus su Ž.Šilėnu jis aiškina, kad yra galimybių turint netgi tuos pačius resursus pasiekti atlyginimų augimą neatleidžiant nė vieno mokytojo.
„Reikalavimas tik skirti daugiau pinigų nieko neišsprendžia. Jei sprendimas bus tik duokite daugiau pinigų, tai kitais metais turėsime tą pačią situaciją“, – sako Ž.Šilėnas.
Anot jo, jau dabar savivaldybės galėtų optimizuoti tuščiai šildomus pastatus ir turimą mokyklų tinklą.
„Sulyginome geriausiai besitvarkančias savivaldybes su blogiausiai besitvarkančiomis savivaldybėmis pagal tą patį mokinių skaičių. Jei prastos savivaldybės tvarkytųsi taip pat kaip geros savivaldybės, tai bent 24 milijonai eurų atsirastų. Aišku, kad čia apytikslis paskaičiavimas, bet spėčiau, kad skaičiai netgi didesni būtų, nes čia mūsų konservatyvus įvertinimas“, – sako Ž.Šilėnas.
Anot jo, tai nepareikalautų jokių drastiškų pokyčių.
„Mes jokiu būdu nesakome, kad reikia visus moksleivius suvaryti į dideles mokyklas. Yra ir mažų labai gerai veikiančių mokyklų. Mes lyginame vienos savivaldybės turimą tinklą su kitos savivaldybės tinklu ir vienos susitvarko geriau, kitos prasčiau“, – lygina Ž.Šilėnas.
LLRI skaičiavimais, jei 7,5 tūkstančio mokinių turinti Vilniaus rajono savivaldybė mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų tiek, kiek panašų skaičių mokinių (9 tūkstančius) turinti Kauno rajono savivaldybė, per metus sutaupytų 4,5 mln. eurų.
Radviliškio rajonas, kur mokosi apie 4,2 tūkst. mokinių, optimizavęs mokyklų tinklą taip, kaip Plungės rajonas, sutaupytų 1,1 mln. eurų. Jurbarko rajono savivaldybė sutaupytų 1,1 mln. eurų ir t.t.
Perteklinis personalas valgo atlyginimų fondą
Ž.Šilėnas aiškina, kad klausimų kelia itin didelis papildomo personalo skaičius mokyklose – netgi atmetus bibliotekininkes, socialines darbuotojas, specialiuosius pedagogus ir pan., administracijose dirba apie 19 tūkst. žmonių.
„Aš manau, didžioji dalis yra įvairūs pagalbiniai ir ūkio darbuotojai. Vėl, niekas nesiginčija, kad jų nereikia. Bet klausimas – ar visais atvejais išlaidos administracijai ir infrastruktūrai panaudojamos tinkamai. Jei iš 5 mokykloje dirbančių žmonių 2 yra ne mokytojai, akivaizdu, kad atlyginimų fondas mokytojams mažėja“, – trūktelėjo pečiais Ž.Šilėnas.
Netolygumai tarp savivaldybių lemia, kad vienam mokiniui tenkančios lėšos skiriasi ir dvigubai.
„Pirminė krepšelio idėja buvo, kad kiekvienam vaikui skiriame vienodai. Po to daugybę metų krepšelis buvo kraipomas ir laužomas, nes jis parodė, kad kai kurios mokyklos neišsilaikys. Tuomet politikai pradėjo kištis į krepšelio metodiką ir taikyti įvairius koeficientus. Dabar, pridėjus netolygų infrastruktūros finansavimą, išeina, kad mes vaiką rajone vertiname dvigubai daugiau nei vaiką mieste“, – stebėjosi Ž.Šilėnas.
Anot jo, tai nėra sąžininga, kuomet visų rajonų gyventojai moka tokius pačius mokesčius, tačiau didmiesčių vaikai diskriminuojami.
Kas nuvylė mokytojus
Ž.Šilėnas turi nuomonę, kas lėmė, kad mokytojų kantrybė trūko ir privertė streikuoti.
„Kai pristatė etatinio darbo apmokėjimo reformą, aš spėju, kad dalis mokytojų ir dalis profsąjungų pagalvojo – dabar visi gaus po pilną etatą. Nes problema iš tikrųjų yra ne tiek mokytojų atlyginimas, kiek tai, kad dalis mokytojų dirba ne visu darbo krūviu. Ir jei žmogus dirba 4 ar 8 val. per savaitę, tai akivaizdu, kad jo atlyginimas nebus aukštas. Dalis žmonių susidarė neteisingą įspūdį, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą kiekvienas gaus po visą krūvį, kas yra neįmanoma, nes paprasčiausiai nėra tiek mokinių“, – sako Ž.Šilėnas.
Jis aiškina, kad jau pradėjus reformą įgyvendinti, buvo pastebėta, kad niekas iš esmės nepasikeitė.
„Paprastai tariant, jei tu dirbai nepilnu krūviu, ir dabar gauni ketvirtadalį etato, tai tau nuo to pinigų nepadaugėja, kad įvestas etatinis darbo apmokėjimas. Tai supratus dabar kyla nepasitenkinimas“, – svarsto Ž.Šilėnas.
Jis atsidūsta – lengvų išeičių šioje situacijoje nėra.
„Viena vertus, šiuo metu turime situaciją, kai mokytojų iš tikrųjų yra daug, o moksleivių mažai. Natūralu, kad ne visi gali dirbti visu krūviu. Bet po 10 metų gali staiga atsitikti taip, kad mokytojų bus mažai. Mokytojų amžiaus vidurkis vis didėja, o jaunų ateinančių mokytojų dirbti į mokyklas vis mažėja“, – pastebi Ž.Šilėnas.
Anot jo, tik 8 proc. mokytojų yra jaunesni nei 34 metų. 50 proc. mokytojų amžius jau siekia daugiau nei 50 metų.
„Lengvų išeičių šioje vietoje tikrai nebus. Lengviausia, kaip nenuskriaudžiant ir neatleidžiant nė vieno mokytojo skirti šiek tiek daugiau pinigų atlyginimams – infrastruktūros optimizavimas, jungti pustuštes šalia stovinčias mokyklas. Yra rajonų ir miestų, kurie tą padarė“, – sako Ž.Šilėnas.
Mokesčiai ir taip dideli
LLRI vadovas patikino, kad būdo tiesiog skirti daugiau pinigų švietimui iš tiesų nėra.
„Mano klausimas būtų – iš kur tų pinigų paimti. Jei iš kitų viešųjų sričių, tai labai norėčiau sulaukti pasiūlymų, iš kokių? Kitas šaltinis – paimti iš mokesčių mokėtojų. Bet mano atsakymas būtų, kad mokesčių mokėtojai jau dabar sumoka labai daug mokesčių. Apie 40 proc. atlyginimo mes sumokame mokesčiais, o jei priskaičiavus PVM, būtų dar 10 proc. Jau dabar kas antras euras eina valstybei. Tai aš sakyčiau, kad tokioje situacijoje mokesčių didinimas nėra išeitis“, – sako Ž.Šilėnas.
Anot jo, pirmiausia savivaldybės turėtų orientuotis į efektyvumą.
„Į ką valstybė nori investuoti švietimo pinigus – į mokytojus, ar į pastatus. Aš manau, kad atsakymas yra aiškus“, – sako Ž.Šilėnas.
