„Dabartinis planas pasiskolinti 10 metų laikotarpiui už 1 proc. yra gera kaina, lyginant su tuo, už kiek Lietuva skolinosi per praėjusią krizę. Bet prieš porą mėnesių Lietuva galėjo skolintis už neigiamas palūkanas ir mes kalbame apie skolinimosi kainos augimą 1 proc. ir dabar yra turbūt vienas iš nepalankiausių metų skolintis, nes finansų rinkose vis dar yra didelė įtampa“, – Pandemijos ekonomikos grupės (PEG) konferencijoje antradienį svarstė ekonomistas.
Vyriausybė antradienį tarptautinėse rinkose platina naujas penkerių ir dešimties metų euroobligacijų emisijas.
Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad „per trumpą laiką“ ministerija pasiskolino apie 2 mlrd. eurų.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad per trumpą laiko pasiskolinome apie 2 mlrd. eurų, šiandien, manau, taip pat bus labai geras rezultatas ir su geromis sąlygomis“, – konferencijoje antradienį sakė V.Šapoka.
Kovą Seimas padidino Vyriausybės šių metų grynojo skolinimosi limitą iki 5 mlrd. eurų. Balandžio pradžioje Lietuva iš Europos investicijų banko (EIB), Šiaurės investicijų banko (ŠIB) ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) pasiskolino 1,5 mlrd. eurų.
Krizė – nestandartinė
Vertindami tolesnę koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės eigą, diskusijos dalyviai pabrėžė, kad ši krizė yra nestandartinė ir iš jos greitai išeiti yra neįmanoma.
„Tikrai pasibaigus karantinui gyvenimas negrįš į savo vietas ir kažin, ar jis grįš artimiausiu metu. Turime orientuotis, kad kažkas panašaus galėtų vykti po 2-3 metų, kuomet turėsime vakciną“, – sakė V.Šapoka.
Tuo metu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, laikinai vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, sakė, kad dėl krizės pobūdžio ekonominio skatinimo priemonės turi būti orientuotos į 2-4 metų laiką.
„Greta likvidumo palaikymo priemonių Vyriausybės strategija buvo orientuota į tai, kad tai nėra trumpos distancijos dalykas. Krizė nėra standartinė, todėl priemonės turi būti orientuotos į dvejų, trejų, ketverių metų laikotarpį“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Savo ruožtu N.Mačiulis sakė, kad viena geriausių priemonių skatinti ekonomiką yra sušvelninti karantino sąlygas. Anot jo, pandeminė situacija Lietuvoje leidžia svarstyti apie dar lengvesnį karantino režimą.
„Mano viena iš svarbiausių žinučių, kad vienas geriausių ekonomikos skatinimo būdų – karantino švelninimas. Situacija (Lietuvoje – BNS) tikrai yra tokia, kad daugelis pasaulio valstybių pavydėtų“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
„Bet kalbant apie karantino švelninimą, mes esame vieni iš paskutiniųjų. Manau, kad apie tai diskusijų yra per mažai ir mes galime per ilgai užspaudę laikyti ekonomiką ir sukelti didelį nedarbo lygį“, – svarstė jis.
Situacija (Lietuvoje – BNS) tikrai yra tokia, kad daugelis pasaulio valstybių pavydėtų, – sakė N.Mačiulis.
Vyriausybės pirmasis vicekancleris Lukas Savickas pabrėžė, kad svarbu karantiną švelninti atsargiai, jog nebūtų sukelta antra viruso banga.
„Griežti sprendimai jau sudarė galimybes atpalaiduoti karantiną. Džiugu, kad statistika leidžia matyti pozityvias tendencijas, bet šitas virusas banguoja ir mūsų atpalaidavimo sprendimai turi būti atidžiai stebimi“, – sakė L.Savickas.
Jis pabrėžė, kad valstybei ir ekonomikai reikės prisitaikyti prie naujų sąlygų.
„Turime ruoštis, kaip mūsų valstybė, ekonomika ir verslas prisitaiko prie naujų sąlygų“, – teigė L.Savickas.
„Svarbu kalbėti, kas bus po liepos, kokia transformacija reikalinga, kokios priemonės yra numatomos tam, kad mūsų verslai ir institucijos ir žmonės galėtų adaptuotis“, – tvirtino vicekancleris.
