„Ekonomikos skatinimo planas neturi baigtis tuo gaisrų gesinimu ir dabar jau reikia galvoti apie mokestines lengvatas – netgi, sakyčiau, ne tik tas, kurios paskatins vidaus paklausą, bet tas, kurios galėtų padidinti investicijas, eksportuotojų konkurencingumą“, – trečiadienį pristatydamas naujausią banko ekonomikos apžvalgą kalbėjo N.Mačiulis.
Jo teigimu, Lietuva neturėtų praleisti jai palankių aplinkybių – tikėtina, kad, pavyzdžiui, Europoje stiprės protekcionizmas, deglobalizacija, o tai reiškia, kad daug Europos Sąjungos įmonių gali trumpinti gamybos grandinę ir susigrąžinti kai kurių prekių, komponentų gamybą iš Kinijos, Pietryčių Azijos į ES ir į savo šalis.
„Ir čia Lietuvai taip pat atsiveria galimybės, mes jau dabar turime galvoti apie tai, kokių reikia mokestinių lengvatų, ar reikia galbūt pelno mokesčio lengvatos naujas darbo vietas kuriančioms įmonėms, ne tik sukuriančioms plyno lauko investicijas laisvosiose ekonomikos zonose, bet visoje Lietuvoje“, – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, jau akivaizdu, jog dabartinė krizė labai skiriasi nuo prieš dešimtmetį buvusio nuosmukio – dabar šalis yra visai kitose, palankesnėse, startinėse pozicijose.
„Vienintelis panašumas turbūt su 2009 metų krize yra tai, kad tuomet pirmąjį ketvirtį BVP susitraukė apie 12 proc., tai šiemet antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP susitrauks turbūt apie 10-11 proc., bet čia visi panašumai turbūt ir baigiasi. Ten buvo perkaitusios, išbalansuotos ekonomikos „kritimas iš medžio“ ir ilgai trukęs atsigavimas, beveik dešimtmečio reikėjo, kol nedarbo lygis priartėjo prie normalaus lygio“, – konstatavo „Swedbank“ ekonomistas.
Paprašytas įvertinti, kaip vizualiai atrodys šalies ūkio dinamika, N.Mačiulis teigia, kad ji bus veikiau panašesnė į V ir U raides.
„Turbūt tokio atsigavimo, koks bus, – lietuviškoje abėcėlėje nėra tokių raidžių. Gali būti labiau suplota V raidė. Yra labai gili duobė antrąjį šių metų ketvirtį, iš kurios prasideda status lipimas, bet jis nepakankamai status, kad būtų galima pasiekti prieš krizę buvusį lygį per porą ketvirčių ar per metus. Mes prognozuojame, kad iki prieškrizinio lygio Lietuva sugrįš maždaug 2022 metais“, – sakė ekonomistas.
„Tai yra, reikės bent poros metų sugrįžimo. Ir neapibrėžtumas, vėlgi, labiausiai susijęs ne su vidaus paklausa, bet su eksporto rinkomis. Tai kažkoks hibridas tarp V ir U, jeigu norite techninio atsakymo“, – pridūrė N.Mačiulis.
Pasak jo, bankas stipriai nekeičia anksčiau kovą pristatytų prognozių, o ekonomikos atsigavimas jau prasideda.
„Apibendrinant, mūsų prognozės labai smarkiai nesikeičia. Manome, kad namų ūkių vartojimas šiemet mažės 6 proc., tai gana konservatyvi prognozė. Šiek tiek prasčiau vertiname Lietuvos eksporto perspektyvas, ir matome lėtesnį, nei anksčiau galvojome, ekonomikos atsigavimą, bet jis vis tiek jau prasideda dabar ir įsibėgės antrąjį šių metų pusmetį“, – sakė ekonomistas.
„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiais metais susitrauks 6,5 proc. – 1,5 procentinio punkto daugiau nei prognozuota anksčiau. Kitąmet augimas turėtų siekti 4,5 proc.