„Iš esmės mums lieka vienas stiprus infliacinis veiksnys, tai yra energijos išteklių kainos – brangios dujos ir brangi elektra, visi kiti veiksniai signalizuoja apie sparčiai mažėsiančią infliaciją“, – BNS antradienį sakė N.Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, metinės infliacijos rodiklis – 21,1 proc. – yra kiek didesnis nei buvo galima tikėtis, bet pikas yra aiškiai matomas, ypač vertinant 0,6 proc. mėnesio infliaciją, kuri yra mažiausia nuo praėjusių metų rugpjūčio.
„Jeigu visus šių metų mėnesius nuo metų pradžios kainos padidėdavo maždaug 2 procentais, tai vasaros mėnesiais, matome – liepą padidėjo tik 0,8 proc., rugpjūtį, išankstinis įvertis rodo – 0,6 proc. Infliacijos mažėjimas ženklus, lyginant su tuo, ką matėme pirmąjį pusmetį. Metinė infliacija nesumažėjo, bet akivaizdu, kad likusiais mėnesiais ji mažės“, – teigė N.Mačiulis.
Anot I.Genytės-Pikčienės, procento nebesiekiančiam mėnesio kainų prieaugiui įtakos turėjo atpigę degalai ir sezoniniai išpardavimai, taip pat sulėtėjęs ekonomikos augimas.
„Aukšta infliacija užsmaugė ir vartojimo apimčių augimą Lietuvoje, taip pat iki mūsų atsirita sulėtėjusi didžiųjų šalių ekonomikų banga, o recesinės nuotaikos jau veikia žaliavų rinkos lūkesčius“, – BNS antradienį sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.
Lietuvos Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistės Lauros Mociūnaitės teigimu, rugpjūtį „Brent“ rūšies naftos kainai sumažėjus vidutiniškai iki 97 JAV dolerių už barelį, degalai per mėnesį atpigo, jų įtaka metinei infliacijai taip pat sumažėjo.
„Vis dėlto nors, palyginti su piku, pasiektu prasidėjus karui, šiuo metu rinkose fiksuojamos sumažėjusios ne tik naftos, bet ir maisto žaliavų bei metalų kainos, tačiau į rekordines aukštumas pakilusios elektros ir dujų kainos rinkose didina prekių bei paslaugų savikainą. Tai turės įtakos infliacijos raidai ir ateityje“, – LB pranešime teigė L.Mociūnaitė.
N.Mačiulio teigimu, rugpjūtį infliacija yra netikėtai didesnė dėl kelių veiksnių, o labiausiai – dėl maisto kainų.
„Pagrindinis veiksnys yra maisto produktų kainos, jos yra gerokai brangesnės nei prieš metus, pavyzdžiui, pieno produktai yra pabrangę beveik 50 proc., daržovės – apie 40 proc., duonos produktai, grūdai – apie 30 proc.“, – sakė N.Mačiulis.
Jo teigimu, infliacijos mažėjimą lems pingančios žaliavos, transporto paslaugos ir mažėjantis vartojimas.
„Apie tai mums signalizuoja žaliavų kainos, dabar ypač sparčiai pradėjusios mažėti transportavimo išlaidos – kaip žinome, pastaruosius dvejus metus daug kas brango dėl to, kad prekių gabenimas jūra konteineriais buvo labai pabrangęs, bet šiuo metu kaina sparčiai krenta ir nuo piko yra sumažėjusi 50 proc. Galutinėse vartotojų kainose tai atsispindi ne akimirksniu, bet ateinančiais mėnesiais matysis“, – sakė N.Mačiulis.
„Kainų augimą pristabdys arba visiškai jį sustabdys silpstantis gyventojų vartojimas. Tokio kainų augimo nepasivijo gyventojų pajamos, matome atslūgstančius vartotojų lūkesčius, norą vartoti“, – pridūrė jis.
I.Pikčienė prognozuoja, kad iki metų pabaigos metinė infliacija šalyje nukris iki 17-18 procentų.
„Iki metų pabaigos infliacija jau tikrai bus niolikos procentų, tai lems ir aukšta palyginamoji bazė, o ilgainiui situacija turėtų normalizuotis, nors vidutinė metinė infliacija vis tiek bus labai aukšta – apie 17-18 proc“, – kalbėjo ekonomistė.
Pasak jos, žaliavų rinkose, išskyrus energetinius išteklius, jaučiasi infliacinis išsikvėpimas.
„Matau ir teigiamų dalykų dėl energetikos nešėjų infliacijos, nepaisant to didžiulio šoko, visgi pasaulis, Europa iš to išlips sveikesni“, – pabrėžė „INVL Asset Management“ ekonomistė.
