„Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, pasiektas lauktas infliacijos pikas.
„Nėra netikėtos ir, žinoma, džiuginančios tendencijos: infliacija pirmiausiai susijusi su atpigusiu kuru degalinėse, taip pat atsitraukia daug kitų infliacijos veiksnių, ką mes matėme per artimiausius kelis mėnesius – transportavimo išlaidos mažėjo, žaliavos pigo, šiek tiek sustiprėjo euras, reiškia, importuojamos žaliavos pigesnės, matėme atslūgstančias energijos išteklių kainas, bent jau didmeninėje rinkoje“, – BNS ketvirtadienį sakė N.Mačiulis.
Anot jo, artimiausiu metu gali pigti ir maistas, kuris buvo vienas pagrindinių infliacijos veiksnių.
„Tikėtina, kad netrukus matysime ir kai kurių maisto produktų pigimą, turint galvoje tai, kad jie labai daug ir nepagrįstai pabrango 2022 metais“, – teigė N.Mačiulis.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad pagaliau pildosi ilgai lauktas scenarijus – metinės infliacijos augimo tempai mažėja, tačiau ji labiau pabrėžė mėnesio infliaciją, kuri gruodį, išankstiniu vertinimu, siekia 0,1 proc. – šis rodiklis teikia vilčių, kad po mėnesio jau bus fiksuota defliacija.
„Visapusiškai išsikvepia infliacijos spaudimas, mėnesinė infliacija yra svarbiausia. Kad metinė mažėja, tai yra daugiau dėka pernykštės iškilusios palyginamosios bazės, o kad mėnesinis augimas net gruodžio mėnesį, kuris kėlė daug nerimo, nes prieššventinis laikotarpis perkamosios galios išsikvėpimo nedemonstravo. Tai, kad mėnesio infliacija tokia nedidelė, tai teikia vilčių, kad jau sausį bus neigiamas pokytis. Laukia atoslūgis šiame fronte“, – BNS ketvirtadienį sakė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak N.Mačiulio, infliaciją reguliavo ir pati rinka – ėmė mažėti vartojimo paklausa.
„Visuose frontuose buvo daug vienkartinių veiksnių, kurie visi atsitraukia, susireguliuoja rinka pati. Lapkritį matėme, kad mažmeninė prekyba maisto produktais jau buvo mažesnė 7 procentais nei prieš metus, akivaizdu, kad gyventojai neįperka kai kurių produktų, taupiau vartoja. Šioje vietoje geriausia priemonė suvaldyti kainų augimui yra būtent atsitraukianti paklausa ir tikrai nebus jokių prielaidų kainų kilimui“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Jo manymu, kitais metais pagrindinis infliacijos šaltinis bus ne maisto, o paslaugų kainos.
„Nesutinku su Lietuvos banko prognoze, kad kitais metais pagrindinis infliacijos veiksnys bus maisto kainų kilimas. Esu įsitikinęs, kad taip nebus, kitais metais daugelis maisto produktų gali atpigti, kas brangs – tai paslaugos, dėl didėjančių darbo sąnaudų jų brangimas gali siekti 10 proc.“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Anot analitiko, itin smarkiai Lietuvoje šiemet brangusio maisto priežastimi galima laikyti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje bei neužtikrintumą dėl energetinių išteklių.
„Iš Ukrainos ir Rusijos buvo importuojama apie dešimtadalis maisto produktų prasidėjus karui, o kai reikėjo greitai rasti alternatyvų, natūralu, kad pigesnių greitai rasti nepavyko. Kita priežastis – didelis neapibrėžtumas dėl energijos išteklių kainų ir net prieinamumo, todėl kai kurios įmonės bei gamintojai apsidrausdami galimai pakėlė galutines kainas daugiau nei dabar. Tikėtina, kad kainų korekcija žemyn įvyks“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė sako, jog maistas turėtų pigti, bet dėl gamybos savikainos jo kainos vistiek išliks aukštesnės nei šiemet.
„Ateityje maisto kainų augimas turėtų slopti. Vis dėlto 2023 metais maisto kainų lygis bus vidutiniškai aukštesnis nei šiais metais. Tam reikšmingos įtakos turės išaugusi maisto gamybos savikaina – žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį buvo 65, o grūdų – 63 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus“, – komentare teigė analitikė.
Anot L.Mociūnaitės, nepaisant nuo kitų metų gyventojams brangstančių elektros ir dujų metinė infliacija 2023-iųjų viduryje turėtų pasiekti vienaženklį skaičių.
„Nuo sausio įsigaliojus naujoms patvirtintoms dujų ir visuomeninio elektros tiekimo kainoms bei keičiantis elektros kainoms ir nepriklausomą tiekėją pasirinkusiems vartotojams, elektros ir dujų kainų augimo įtaka metinei infliacijai padidės. Vis dėlto, veikiant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, jei nebus netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti, o vienaženklį skaičių turėtų pasiekti apie kitų metų vidurį“, – sako L.Mociūnaitė.
Statistikos departamento duomenimis, išankstinė metinė infliacija Lietuvoje gruodį, palyginti su 2021 metų gruodžiu siekė 20 proc. Infliacija mažėjo jau trečią mėnesį iš eilės: rugsėjį ji buvo pasiekusi piką – 24,1 proc., spalį smuktelėjo iki 23,6 proc., o lapkritį – iki 22,9 proc.
