Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo ir paslaugų brangimas, kuris, tikėtina, tęsis ir šiemet, ir 2022-aisiais.
„Yra pabrangusi elektra, dujos, šildymas, brangesnė nafta ir dėl to brangesnis kuras. Tai lemia maždaug du trečdalius šios infliacijos. Likusi dalis susijusi su vidiniais veiksniais – sparčiau augančiais atlyginimais ir dėl to brangstančiomis paslaugomis“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas.
N.Mačiulio teigimu, šiemet metinė infliacija gali priartėti ir prie 9 proc., o kitąmet ji turėtų kiek atslūgti, tačiau nesumažės iki prieš dešimtmetį buvusio lygio.
„Kitais metais pamažu pradės atslūgti ir dėl bazės efekto, nes žaliavų tolesnis brangimas yra mažiau tikėtinas, bet ji nesumažės iki tokio lygio, kokia buvo praėjusį dešimtmetį, būtent dėl darbuotojų trūkumo ir sparčiai augančių darbo sąnaudų. Įmonės turi vis mažiau galimybių didėjančias darbo sąnaudas kompensuoti mažinant savo pelningumą“, – sakė N.Mačiulis.
Jo teigimu, atlyginimai Lietuvoje sudaro didesnę bendrojo vidaus produkto dalį nei Europos Sąjungos vidurkis, o tai reiškia, jog toliau įmonėms bus mažiau galimybių mažinti pelną didinant atlyginimus ir nekeliant kainų. Tai lems sparčiai didėjančias galutines prekių ir paslaugų kainas.
Anot jo, kol kas infliacija nekelia grėsmės Lietuvos eksportuotojų konkurencingumui, kadangi daugelį pasaulio įmonių veikia panašios tendencijos – brangsta elektra, dujos, nafta ir kitos žaliavos.
Visgi sparčiai auganti infliacija gali padidinti skurdą ir socialinę atskirtį, kai kurių gyventojų pajamoms nepasivejant kainų augimo.
„Kol kas Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija ir nors šiemet infliacija yra virš 8 proc., bet vidutinis darbo užmokestis yra apie 12 proc. didesnis nei prieš metus. Žinoma, atlyginimai didėja ne visiems, ne visi turi darbą, tai iškyla rizika, kad gali didėti skurdas ir socialinė atskirtis“, – sakė N.Mačiulis.
Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas.
Ž.Mauricas: metų pabaigoje galime turėti ir dviženklią infliaciją
Statistikams paskelbus, jog metinė infliacija Lietuvoje spalį pasiekė 8,2 proc., ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad tai dar ne pabaiga.
„Buvo galima tikėtis tokio šuolio ir, matyt, tai dar ne pabaiga, nes metų pabaigoje galime turėti ir dviženklią infliaciją“, – BNS sakė banko „Luminor“ ekonomistas.
Anot, jo, infliacijos augimą skatina energetinių kainų šuolis bei žemas palyginamosios bazės efektas – pernai tokiu metu šalyje buvo fiksuojama defliacija.
„Šiuo metu man vis dar atrodo, kad tai laikinas reiškinys, vis dėlto infliacijos virusas plinta ir į kitus sektorius: ir maisto prekės pradėjo brangti, ir paslaugų kainų augimas spartėja, o vartotojų lūkesčiai jau dabar yra suprastėję“, – sakė Ž.Mauricas.
Jo teigimu, pamačius tokius infliacijos skaičius žmonių lūkesčiai dar labiau kris, kartu sulėtės ir ekonomikos aktyvumas.
Dar pridėkime ir ribojimus dėl pandemijos, tai artėjanti žiema nebus tokia, kokios tikėjomės vasarą.
„Dar pridėkime ir ribojimus dėl pandemijos, tai artėjanti žiema nebus tokia, kokios tikėjomės vasarą, kai buvo optimistinių lūkesčių dėl vakcinacijos ir nebuvo tokio didelio energetinių kainų šuolio“, – kalbėjo analitikas.
Pasak „Luminor“ ekonomisto, infliacijos mažėjimo geriausiu atveju galima tikėtis tik nuo kovo mėnesio.
„Laikausi nuomonės, kad senosiose eurozonos valstybėse infliacija turėtų ženkliai sumažėti kitų metų pavasarį ir čia didžiausia rizika Lietuvai yra tai, kad ten sumažės, o pas mus nesumažės. Ir tada mes išpūsime infliacijos burbulą, kuris ilgainiui mums gali sukelti daug neigiamų padarinių“, – sakė jis.
Ž.Maurico teigimu, dabar verslas lygina situaciją Lietuvoje su kitomis Baltijos šalimis ar Lenkija, kur darbuotojų kaita mažesnė ir jų lūkesčiai dėl atlyginimų kuklesni.
„Tampame brangia ir neprognozuojama valstybe, o jeigu dar turėsime ir emigracijos šuoliuką, tiek dėl pakilusių nekilnojamojo turto kainų, tiek dėl infliacijos ar pandeminių ribojimų, tai iš tiesų galime pakankamai daug prisivirti košės šią žiemą“, – pridūrė jis.
Ž.Maurico mano, jog optimistinio scenarijaus atveju infliacija pavasarį gali mažėti, tačiau pesimistiniu atveju – dviženklė infliacija po kelerių metų pavers Lietuvą viena brangiausių šalių Europos Sąjungoje.
„Jeigu susitvarkytų elektros ir dujų kainos, neatmesčiau galimybės, kad infliacija galėtų kristi žemiau vieno procento, bet jeigu mes įsuksime tą spiralę ir ant tų dešimties infliacijos procentų pridėsim dar penkis, tai mes per porą metų galime tapti viena brangiausių šalių Europos Sąjungoje“, – prognozavo „Luminor“ ekonomistas.
