„Kalbos apie problemas, apie krizę nėra laužtos iš piršto. Tai yra ne tik krizės dešimtmetis, bet ir rodikliai rodo, kad didžiųjų pasaulio ekonomikų augimas arba lėtėja, arba traukiasi kaip, pavyzdžiui, Italijoje“, – trečiadienį pristatydamas ekonomikos apžvalgą kalbėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Didžiausią nerimą jam kelia faktas, kad vis mažesnė „pasaulio dalis yra liberalios demokratijos su nesuvaržytomis pilietinėmis laisvėmis, gerai veikiančiais demokratiniais procesais“.
„Jos sudarydavo 80 proc. pasaulio BVP, šiuo metu jos sudaro tik 30 proc. BVP. Tai susiję su tuo, kad labai išaugo Kinijos svoris, kur jokios demokratijos nėra. JAV yra priskirta prie silpnų politinių teisių valstybių“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Lietuvos priklausomybė nuo JK nėra didelė. Eksportas sudaro 3 proc. Lietuvos BVP. Tai yra viena iš mažiau priklausomų valstybių, – komentavo N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, viena iš pagrindinių viso pasaulio ekonomikos lėtėjimo priežasčių yra blėstantis Kinijos ekonomikos augimas.
„Tai nuvilnijo per Pietryčių Azijos ekonomikas. Tokių lėtėjimo epizodų buvo, kol kas tai nėra labai dramatiška. Bet 2019 metais Kinijos ekonomikos likimas labai priklausys nuo to, kaip baigsis derybos su JAV. Jeigu nepavyks susitarti dėl tolimesnės laisvos prekybos, tai dar labiau prislopins Kinijos ekonomiką, per finansų rinkas tai nuvilnys ir per visą pasaulį“, – aiškino N.Mačiulis.
Ekonomisto manymu, „Brexit“ yra Jungtinės Karalystės (JK), o ne likusio pasaulio drama.
„Lietuvos priklausomybė nuo JK nėra didelė. Eksportas sudaro 3 proc. Lietuvos BVP. Tai yra viena iš mažiau priklausomų valstybių. Mes labiau priklausomi nuo emigrantų perlaidų, bet pastaruoju metu ir jos sumažėjusios. Visi Lietuvos sektoriai mažiau nei 5 proc. produkcijos eksportuoja į JK. Tik odos sektorius eksportuoja 17 proc., bet tai yra mažas Lietuvos sektorius“, – aiškino N.Mačiulis.
Jo tvirtinimu, didesnį poveikį padarytų vadinamasis kietas Didžiosios Britanijos pasitraukimas, ir tai galėtų lemti lėtesnes investicijas, atsiliepti per darbo užmokestį ir pan.
Tokiu atveju Lietuva galėtų prarasti apie 1 proc. savo eksporto ir poveikis BVP būtų 0,3–0,5 proc.
O kaip Lietuvoje?
„Swedbank“ prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,7 proc. Kiek anksčiau analitikai prognozavo, kad ekonomika augs 2,5 proc. N.Mačiulio teigimu, Lietuvos ekonomika šiuo metu atrodo gana gerai.
Lietuvos ekonomika visiškai neperkaito, nes žmonės ir įmonės nesisvaigino pigiomis paskolomis, – sako N.Mačiulis.
„Lietuvos ekonomika visiškai neperkaito, nes žmonės ir įmonės nesisvaigino pigiomis paskolomis. Situacija buvo visiškai kitokia prieš finansų krizę. Visi komponentai rodo, kad tendencijos labai subalansuotos“, – aiškino ekonomistas.
Tiesa, vienas rodiklis – atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir produktyvumo augimo – rodo, kad ekonomika šyla.
„Dėl to mažėja valstybės konkurencingumas. Jeigu tokia situacija tęsiasi kelerius metus iš eilės, tai yra pavojaus signalas“, – sakė ekonomistas.
Tiesa, kol kas dramos nėra – sparčiai augantys atlyginimai nesumažino daugumos įmonių konkurencingumo užsienio rinkose.
Būsto rinka taip pat neperkaito ir būsto įperkamumas yra rekordinėse aukštumose.
Šiemet atlyginimai iki mokesčių turėtų augti 8 proc., tačiau reali perkamoji galia išaugs daugiau nei 11 proc.
Krizę gali sukelti neigiami lūkesčiai, tačiau jų kol kas nematyti.
„Visuose sektoriuose nėra nerimo, kad įmonės galėtų susidurti su ekonominėmis problemomis“, – sakė N.Mačiulis ir pridūrė, kad dar niekada Lietuvos žmonės nesijautė taip gerai, kaip dabar. Daugiausia tą lemia augantys atlyginimai.
„Teigiami lūkesčiai gali būti susiję ir su mokesčių reforma, mažėjančiais mokesčiais“, – sakė N.Mačiulis.
Šiemet atlyginimai iki mokesčių turėtų augti 8 proc., tačiau reali perkamoji galia išaugs daugiau nei 11 proc.
Infliacija šiemet Lietuvoje, prognozuojama, sieks 2,7 proc. Nors pabrango elektra ir dujos, panašiai atpigs nafta, todėl didelio šoko nebus. N.Mačiulio teigimu, būtiniausi produktai brangs nežymiai šiais metais.
