„Naujas dešimtmetis prasideda ne krize, ne šoku, kurio tikimybė sumažėjusi, bet lėtu pasaulio ekonomikos augimu. Daugelyje šalių augimas nesiekia potencialo, neįdarbinamas kapitalas. Ir nors finansų rinkose jaučiama tam tikra euforija, įmonės, investuojančios į gamybą, nekilnojamąjį turtą labai atsargiai vertina perspektyvas“, – pasaulinėje rinkoje vyraujančias nuotaikas apibūdino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, antradienį pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą.
Naujas dešimtmetis prasideda ne krize, ne šoku, kurio tikimybė sumažėjusi, bet lėtu pasaulio ekonomikos augimu.
„Swedbank“ ekonomistai padidino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę 0,6 procentinio punkto, iki 2,6 procento, panašaus augimo tikimasi ir 2021 metais.
Kaip pabrėžė N.Mačiulis, pastaruosius trejus metus Lietuvos BVP augimas svyravo ties 4 proc. kartele ir buvo vienas sparčiausių ES, tačiau lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimas, neapibrėžtumas užsienio rinkose lems, kad Lietuvos eksportuotojams nepavyks visiškai atsispirti neigiamoms išorinėms tendencijoms.
„Labai atsargiai vertinome Lietuvos augimo perspektyvas dėl kietojo „Brexit“ galimybės, Vokietijos artėjimo prie recesijos, JAV ir Kinijos ekonominių konfliktų, JAV norų apmokestinti produktus iš Europos Sąjungos (ES) šalių. O Lietuva yra viena atviriausių pasaulio ekonomikų, jos augimas priklauso nuo eksporto plėtros. Dėl šios priežasties prognozavome didesnį ekonomikos sulėtėjimą, bet padidinome prognozes dėl stipraus eksporto ir vidaus paklausos“, – sakė N.Mačiulis.
Vokietijoje mažėja automobilių gamybos apimtys
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl lėtės Lietuvos ekonomikos augimas – išliekanti prasta Vokietijos, kuri yra didžiausia lietuviško kilmės eksporto prekių rinka, ekonominė situacija. Praėjusiais metais Vokietijos BVP augo tik 0,6 proc., o Vokietijos pramonės lūkesčiai išlieka žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį.
„Toks vertinimas ne be priežasties. Vokietijos lengvųjų automobilių gamyba stagnuoja – per pastaruosius metus vokiečiai pagamino mažiau automobilių nei 2008–2009 metų krizės laikotarpiu“, – pabrėžė N.Mačiulis.
Beje, nors 2019 metais Vokietijos ekonomika beveik neaugo, Lietuvos eksportas į Vokietiją padidėjo 7 proc. Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad tai rodo Lietuvos eksportuotojų atsparumą, tačiau neigiamos pasekmės turėtų pasimatyti 2020 metais. Iš tiesų, jau praėjusių metų lapkritį pasirodė pirmieji prekių eksporto išsikvėpimo ženklai, – sumažėjo tiek eksporto apimtys, tiek eksporto užsakymai.
Vis tik, ekonomisto nuomone, kol kas nematyti jokių prielaidų, dėl kurių Lietuvoje būtų stebimas ne ekonomikos augimo sulėtėjimas, o krizė ar nuosmukis – Lietuvos bendras eksportas išlieka gerokai didesnis už importą, gyventojai ir įmonės neturi perteklinių finansinių įsipareigojimų, būsto rinkoje nesusiformavo burbulai.
„Net ir prie lėtesnio eksporto augimo ar eksporto stagnacijos krizė Lietuvai negresia. Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota, vidaus paklausa auga stabiliai“, – pabrėžė N.Mačiulis.
2021 metais pagrindinė rizika – mobilumo paketas
Kalbėdamas apie vieną didesnių rizikų, kuri materializuosis 2021 metais, N.Mačiulis minėjo mobilumo paketą. Ši Europos Komisijos svarstoma priemonė įpareigotų ES vežėjus sugrąžinti savo sunkiasvores transporto priemones į registracijos šalį kas aštuonias savaites.
Dėl šios priežasties Lietuvos vežėjai sparčiai perregistruoja savo įmones Lenkijoje ir kitose Vidurio bei Vakarų Europos šalyse.
N.Mačiulis prognozuoja, kad ši tendencija gali lemti sumažėsiantį užsienio prekybos perteklių.
„Vietoj paslaugų eksporto turėsime kapitalo pajamas iš užsienio. Apskritai nebereikėtų tikėtis, kad Lietuvos ekonomika ir eksportas augs tiek, kiek augo praėjusį dešimtmetį ir dėl mobilumo paketo“, – tvirtino ekonomistas.
Lietuvos paslaugų eksporto augimas buvo vienas įspūdingiausių. N.Mačiulis mini, kad nuo šio ekonomikos ciklo pradžios, visų paslaugų eksportas išaugo 4 kartus, o transporto paslaugų augimas – 4,5 karto. 6,5 karto augo ir aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas.
Nė viena valstybė nesugebėjo pasiekti tokių rezultatų. Niekas praėjusio dešimtmečio pradžioje nebūtų prognozavęs, kad Lietuvos paslaugų eksportas taip vystysis.
„Nė viena valstybė nesugebėjo pasiekti tokių rezultatų. Niekas praėjusio dešimtmečio pradžioje nebūtų prognozavęs, kad Lietuvos paslaugų eksportas taip vystysis. Dabar jis sudaro 24 proc. Lietuvos BVP, o prieš dešimtmetį buvo tik 10 proc. Tai įspūdingas Lietuvos pasiekimas“, – pabrėžė N.Mačiulis.
Pasaulio ekonomika augs 3 proc.
Pasaulio ekonomikai šiemet prognozuojamas šiek tiek spartesnis augimas negu Lietuvos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis mano, kad pasaulio BVP augs 3 proc. ir tai yra lėčiausias tempas per pastaruosius dešimt metų.
Nors pirmasis susitarimas tarp JAV ir Kinijos daugeliui suteikė vilties dėl įtampos tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų mažėjimo, tai kol kas nesukuria prielaidų spartesniam pasaulio ekonomikos augimui.
„Daugelis per pastaruosius dvejus metus įvestų importo tarifų lieka galioti, tiekimo grandinės buvo sutrikdytos, ES gali kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją dėl tokio dvišalio susitarimo neteisėtumo, o JAV protekcionistinę politiką gali nukreipti į ES. Priežasčių pasaulinės prekybos atsigavimui kol kas nedaug“, − sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžė tai, kad Kinijos ekonomikos augimas dėl senėjančios visuomenės, lėtėjančios urbanizacijos ir perteklinės skolų naštos ir toliau lėtės − šiemet bei 2020 metais jis nebesieks 6 proc. ir bus lėčiausias per pastaruosius 30 metų. „Swedbank“ ekonomistai taip pat prognozuoja, kad artimiausius dvejus metus JAV ekonomikos augimas nebesieks 2 proc., o euro zonos augimas vos viršys 1 procentą.
Optimizmas – finansų rinkose
Daugiausia optimizmo matyti finansų rinkoje. Pasak N. Mačiulio, stebint finansų rinkas, gali susidaryti įspūdis, kad jokių pavojų horizonte nebeliko. Vis tik investuotojai ir akcijų kainos labai teigiamai reaguoja visų pirma į skatinančią centrinių bankų politiką – žemas palūkanas ir pinigų pasiūlos didinimą.
„Tačiau geopolitinės rizikos ir protekcionistinės bei populistinės politikos niekur nedingo, o finansinis svertas daugelyje pasaulio regionų yra netvarus. Todėl vidutinio laikotarpio augimo perspektyvas reikėtų vertinti atsargiai − didesnės krizės tikimybė sumažėjo, ir labiausiai tikėtina, kad matysime lėtą kapanojimąsi“, − prognozes komentuoja N. Mačiulis.
Infliacija didės, bet nedaug
„Swedbank“ ekonomistai dėl didesnių akcizų bei brangstančios elektros iki 2,7 proc. padidino infliacijos prognozę. Tačiau prognozuojama, kad tokia infliacija per daug nesikandžios − net ir sparčiau kylant kainoms, vidutinis darbo užmokesčio augimas išliks spartus ir sieks 7 proc.
Pasak N. Mačiulio, atlyginimų tendencijose ir šiemet bus stebima nemaža divergencija – minimalus atlyginimas ir daugelio viešojo sektorių darbuotojų atlyginimai didės maždaug dešimtadaliu, o privačiame sektoriuje augimas turėtų sulėtėti maždaug iki 6 procentų.
„Pernai stebėjome naują reiškinį nepriklausomos Lietuvos istorijoje – į Lietuvą sugrįžtančių ir atvykstančių gyventojų buvo net 10,8 tūkst. daugiau nei išvykstančiųjų“, − teigiamai migracijos tendencijas vertina vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas.
Per dešimtmetį Lietuvos pasiekimai stulbinantys
Kaip pastebi ekonomistas, Lietuvos pasiekimai pagal daugelį rodiklių atrodo geriausiai iš visų ES šalių. Praėjusį dešimtmetį Lietuva galėjo džiaugtis išskirtine konvergencija – vienam gyventojui tenkantis BVP ir faktinės individualaus vartojimo išlaidos, atsižvelgus į kainų skirtumus, prie ES vidurkio artėjo sparčiausiai.
BVP, tenkantis vienam gyventojui, pasiekė 81 proc., o individualaus vartojimo išlaidos – net 90 proc. ES vidurkio. Tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad tolimesnis progresas, nors ir tęsis, visgi bus lėtesnis.
„Šį dešimtmetį BVP ir gyvenimo kokybės augimą toliau skatins išliekantis Lietuvos įmonių konkurencingumas daugelyje eksporto rinkų. Tačiau paslaugų eksporto augimą gali apkarpyti, pavyzdžiui, ES mobilumo paketas. Vis labiau išryškės ir progresą slopins kiti veiksniai – mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius, ketvirtadaliu mažesnė ES parama bei įsisenėjusios švietimo problemos ir negerėjanti švietimo kokybė“, − prognozuoja N. Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžia, kad nereikėtų tikėtis vien savaiminio progreso, ir jį palaikyti turėtų ir adekvati ekonominė politika. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad chaotiški ir nepagrįsti mokesčių pokyčiai veda ne prie didesnių biudžeto pajamų, o galimai didesnio mokesčio vengimo, be to, cigarečių kontrabanda Lietuvoje padidėjo iki aukščiausio lygio per pastaruosius penkerius metus ir pralenkė Latvijos rodiklius.
