„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad blogiausia – jau praeityje.
„Mūsų prognozė, kad didžiausia ekonominė duobė jau praeityje – ji buvo antrąjį ketvirtį, o dabar stebimas ekonomikos atsigavimas, susijęs su mažesnės rizikos viruso plitimo lygiu ir mažesnėmis pasekmėmis. Vienas svarbesnių veiksnių – fiskalinė ir monetarinė politika, kurios ėmėsi vyriausybės ir centriniai bankai“, – nuotolinėje ekonomikos apžvalgoje teigė N.Mačiulis.
Kodėl Lietuvos ekonomika trauksis mažiausiai?
Mažiausiai nuo pandemijos pasekmių visoje euro zonoje nukentės Lietuva – jos ekonomika 2020 metais trauksis tik 1,7 proc., o 2021 metais Lietuvos BVP augs net 5 proc., prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai.
Lyginant Lietuvą su kitomis euro zonos šalimis, Lietuva pirmoji pasieks prieš krizę buvusį lygį – tai įvyks 2021 metų antrąjį ketvirtį.
„Lyginant Lietuvą su kitomis euro zonos šalimis, Lietuva pirmoji pasieks prieš krizę buvusį lygį – tai įvyks 2021 metų antrąjį ketvirtį, Latvija ir Estija – 2022 metų pradžioje, o kai kurios kitos euro zonos šalys pašalinti pandemijos ir karantino pasekmes galės tik 2023 metais“, – mano N.Mačiulis.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos ekonomika per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė vos 0,6 procento – tai yra, mažiausiai Europos Sąjungoje.
Komentuodamas, kodėl Lietuvai pavyko išvengti šoko ekonomistas pabrėžė labai geras startines pozicijas prasidėjus pandemijai: rekordinis užsienio prekybos perteklius, subalansuoti valstybės finansai, maža valstybės skola, neperkaitusi nekilnojamojo turto rinka.
„Priešingai nei 2008-2009 metais šį kartą krizės metu nebuvo jokio disbalanso, kuris reikalavo, kad Lietuva sugrįžtų į tvarų kelią. Dėl to būsto rinkoje sandorių skaičius sumažėjo tik karantino metu, o kainų augimas nesusvyravo – kai kur sustojo kainos, tačiau Vilniuje net šuolis fiksuotas buvo dėl prabangesnio būsto sandorių“, – pastebi N.Mačiulis.
Virusas neišplito, nebuvo baimių, noro laikyti pinigus kojinėse – gyventojai noriai leido pinigus atostogoms, nekilnojamam turtui.
Prie spartaus atsigavimo prisidėjo ir sėkmingas viruso suvaldymas, kuris lėmė greitą vidaus vartojimo atsigavimą ir teigiamus gyventojų lūkesčius. Jau gegužę mažmeninė prekyba buvo 6 proc. didesnė nei prieš metus.
„Virusas neišplito, nebuvo baimių, noro laikyti pinigus kojinėse – gyventojai noriai leido pinigus atostogoms, nekilnojamam turtui. Ekonomika nesustojo priešingai nei šalyse, kur buvo daug sergančių“, – pastebi N.Mačiulis.
Atvykstančių daugiau nei išvykstančių
Teigiamą impulsą davė ir imigracijos tendencijos. Skirtingai nei per 2008-2009 metų krizę, Lietuvoje daugiau gyventojų ne išvyksta į užsienį, o sugrįžta.
Vien per pirmuosius septynis šių metų mėnesius į Lietuvą atvykusių asmenų buvo 10 tūkst. daugiau nei emigravusių, o dauguma atvykstančių yra lietuviai.
„Swedbank“ prognozuoja, kad grynoji imigracija šiemet bus rekordiškai didelė ir sieks 15 tūkst.
Nors ekonomistai jautė didelį nerimą dėl eksporto perspektyvų, ir čia blogiausias scenarijus neišsipildė – pirmąjį pusmetį lietuviškos kilmės eksportas be naftos produktų krito tik 2,4 proc., o maisto produktų, gėrimų ir trąšų eksportas net išaugo daugiau nei dešimtadaliu.
„Labai kuklus eksporto kritimas lyginant su kitomis šalimis“, – pastebi N.Mačiulis.
Ekonomistas tai sieja ir su palankia eksporto struktūra – lietuviai gamina trąšas, maisto produktus, kurių paklausa per pandemiją netgi išaugo, ir su tuo, kad didžiausios mūsų eksporto rinkos labai nenukentėjo nuo koronaviruso.
„Labiausiai pažeistos Italija, Ispanija, Prancūzija, kurios nesuvaldė viruso plitimo ir labiausiai priklauso nuo turizmo. Jų ekonomika susitrauks daugiau nei dešimtadaliu. Tuo tarpu nė vienoje iš pirmajame dešimtuke esančių mūsų eksporto rinkų nėra dramatiškos situacijos“, – pabrėžė N.Mačiulis.
Grėsmės – infliacija ir būsimas taršos mokestis
Nors ekonominė situacija ir perspektyvos šiuo metu džiugina, ekonomistai įspėja apie specifines rizikas, su kuriomis gali susidurti Lietuva.
Ekonomikai atsigaunant ir vis dar sparčiai didėjant valdžios sektoriaus išlaidoms, gali įsibėgėti infliacija – „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2021 ir 2022 metais ji padidės iki, atitinkamai 2,5 ir 2,8 procento.
„Galimybės pigiai skolintis ar net gauti iš ES negražintiną paramą sukuria palankias aplinkybes investuoti bei kurti tvaresnę, žalesnę ir išmanesnę ekonomiką. Tačiau ne visas problemas galima išspręsti vien didesniais pinigais – tai turėtų būti akivaizdu, pavyzdžiui, pažiūrėjus į šių metų matematikos egzamino rezultatus. Šlubuojančio švietimo neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes jausime dešimtmečius, ir jų pašalinti nepavyks nei skolintais nei dovanotais pinigais“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Pasak jo, dėl šių priežasčių didinant valstybės investicijas nei ši, nei būsimos vyriausybės neturėtų užmiršti įgyvendinti esminių viešojo sektoriaus struktūrinių reformų, net jei jos nėra populiarios.
Be to, N.Mačiulis mano, kad Lietuvos įmonės turėtų investuoti į taršą mažinančias priemones, nes Europos Komisija, siekdama finansuoti milijardinį ES gelbėjimo planą, per artimiausią penkmetį įves taršos mokestį. Jis priklausys nuo to, kiek prekės gamybos procese išskiriama CO2.
Rekordinis nedarbas klaidina
Beje, nors pagal daugumą rodiklių Lietuva lenkia kitas ES šalis, vienoje srityje atrodome blogiau – darbo rinkoje. Registruoto nedarbo lygis vasarą vis dar didėjo ir pasiekė 13 proc., tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad šis rodiklis gali klaidinti.
„Registruotas nedarbo lygis išaugo dėl to, kad darbo ieškoti arba naują socialinę išmoką gauti nori anksčiau niekada nedirbę ir darbo neieškoję asmenys. Vis tik iškalbingesni yra kiti darbo rinkos rodikliai – nuo karantino pradžios iki rugpjūčio mėnesio į darbą priimtų darbuotojų buvo daugiau nei atleistų, o liepos pabaigoje buvo registruotas rekordinis laisvų darbo vietų skaičius“, − pastebi N.Mačiulis.
Be to, „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs šiek tiek daugiau nei 4 procentais, o kitais metais atlyginimų augimas įsibėgės iki 6 procentų.
Nors šalys atsigaus, ekonomikos skatinimas nesibaigs
N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad rengiant naujausias prognozes buvo vertinamos kelios svarbios prielaidos.
Ekonomistas mano, kad nė viena šalis nebesiims tokių drastiškų priemonių stabdant veiklos šakas, kokių ėmėsi pavasarį, siekdamos pažinti ir suvaldyti virusą. Jis prognozuoja, kad dabar šalys virusą valdys medicininėmis priemonėmis.
„Visų pirma, manome, kad net ir pasikartojant viruso plitimo bangoms, jos bus mažesnės ir turės mažiau įtakos ekonominiam aktyvumui. Antra, skiepai arba vaistai plačiam naudojimui bus prieinami pirmąjį 2021 metų pusmetį arba viruso plitimas atslūgs natūraliai. Ir galiausiai, nepaisant viruso grėsmės sumažėjimo bei tikėtino spartaus ekonomikų atsigavimo, vyriausybės ir centriniai bankai toliau taikys įvairias ekonomikų skatinimo priemones“, − sako N.Mačiulis.
Nors Kinija pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė rekordinį nuosmukį, atsigavimas buvo itin staigus ir jau metų viduryje jos BVP viršijo praėjusių metų pabaigos lygį.
Tačiau „Swedbank“ ekonomistai pastebi, kad ne visos pasaulio ekonomikos galės pasidžiaugti tokiu sparčiu atsigavimu. Ypač pažeidžiamos lieka tos šalys, kurios priklauso nuo turizmo bei turi ribotas finansines galimybes spręsti trumpalaikes ekonomines problemas.
„Euro zonos ekonomika šiemet turėtų susitraukti maždaug 8 procentais, o labiausiai pažeistos bus nuo viruso labiausiai nukentėjusios bei nuo turizmo priklausomos šalys – Ispanija, Italija ir Prancūzija.
Vis tik ECB monetarinė politika, Europos Komisijos paramos planas ir nacionalinių vyriausybių fiskalinis skatinimas lems gana spartų šio regiono ekonomikų atsigavimą – jau kitais metais euro zonos BVP turėtų išaugti 6 procentais“, − prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Tiesa, N.Mačiulis įžvelgia riziką, kad politikai nebenorės sugrįžti prie fiskalinės grėsmės netgi tuo atveju, jei skatinti ekonomikos nebereikės.
„Matysime problemą, kad jokia valstybė nenorės sugrįžti prie fiskalinės drausmės ir perteklinio biudžeto. Fiskalinė drausmė bus suspenduota ir kitąmet, todėl politikams bus paranku dalinti pinigus į kairę ir dešinę, nors tam ir nėra ekonominės logikos. Matysime prieš rinkimus pažadus didinti išlaidas įvairioms sritims, bet su tais pažadais reikia atsargiai elgtis, nes išsemsime skolinimosi potencialą per šiuos ir ateinančius metus ir reikės grįžti prie gyvenimo pagal galimybes“, – įspėja N.Mačiulis.
Rizikų fronte – ne tik virusai
N.Mačiulis primena, kad be viruso išlieka ir kitos problemos, kurios šiemet buvo primirštos, tačiau iš tiesų niekur nedingo: JAV ir Kinijos diplomatiniai ir ekonominiai santykiai išlieka labai įtempti, prekybos konfliktas gali bet kada vėl paaštrėti.
„Be to, per ateinančius kelerius metus daugelis išsivysčiusių valstybių gali susidurti su stagfliacijos problema – protekcionizmas, nacionalizmas bei kitos problemos slopins produktyvumo ir ekonomikų augimą, o centrinių bankų spausdinami bei vyriausybių dosniai dalinami pinigai gali sukurti didesnę infliaciją“, − iššūkius vardina N.Mačiulis.
