N.Mačiulis mano, kad šiemet maisto kainos jau nebedidės arba didės ne taip sparčiai, tuo metu paslaugos toliau brangs – jis teigia, kad antroje metų pusėje metinė infliacija bus vienaženklė. Taip pat mano ir ekonomistas Marius Dubnikovas, tačiau dėl mėnesio defliacijos jis kol kas atsargesnis – anot jo, žmonės turi daug santaupų, atlyginimai auga, todėl prekybininkai gali išlaikyti aukštesnes kainas.
„Nėra nulio, nėra laukiamos defliacijos. Kiekvieną mėnesį atsiranda vis kitų specifinių priežasčių, kurios vidutinį kainų lygį –vis dar pakelia, – kovą pagrindinė priežastis buvo sezoniniai drabužiai ir avalynė, tas prisidėjo prie prekių brangimo“, – antradienį BNS sakė N.Mačiulis.
Mėnesio infliacija – kovą, palyginti su vasariu – infliacija Lietuvoje siekė 0,5 proc., o palyginti su tuo pačiu metu pernai, – 16,6 proc., antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
N.Mačiulis sako, kad nors ir pastebimas kai kurių maisto produktų pigimas, ne visų prekių kainos mažėja.
„Žiūrint į kitų kai kurių atskirų prekių kategorijų kainų dinamiką mes matome, kad, pavyzdžiui, kaip ir buvo galima tikėtis, pieno produktai pinga ir gana ženkliai ne pirmą mėnesį iš eilės. Tai susiję, aišku, su žaliavinio pieno atpigimu, palyginus su praėjusių metų rekordais, atpigo energetiniai ištekliai (...) Daugelis kitų prekių nepinga taip, kaip norėtųsi“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Jo manymu, šiemet maisto prekių kainos nedidės arba didės ne taip sparčiai, kai kurios – mažės, tačiau toliau brangs paslaugos, o antroje metų pusėje metinė infliacija bus vienaženklė.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako atsargiai vertinantis mėnesio defliacijos galimybes.
„Žmonės turi dideles lėšų sankaupas, atlyginimai auga ir tolerancija kainoms yra didelė. Todėl prekybininkams išlieka erdvė laikyti aukštesnę arba esamą kainą“, – BNS antradienį teigė ekonomistas.
„Kažkurį mėnesį gali būti (defliacija – BNS) dėl prasilenkimo, dėl matematinių priežasčių. Bet kad tai bus kažkas tokio, kad visi pajus mažėjančias kainas, aš labai abejoju“, – pridūrė jis.
Anot jo, mažesnę metinę infliaciją lemia mažėjančios energetikos išteklių kainos, taip pat sulėtėjęs bendras kainų augimas.
„Benzino pigimas, kuro pigimas, taip pat dujų kainų dramatiškas kritimas ir bendras kainų augimo sulėtėjimas. Infliacijos kritimas nereiškia, kad kažkas atpigo dramatiškai. Tai reiškia, kad bendras kainų lygis auga toliau, bet jis neauga taip sparčiai kaip augo praėjusiais metais“, – BNS teigė M.Dubnikovas.
N, Mačiulis nedrįso prognozuoti, kokia infliacija bus balandį – bendram kainų lygio mažėjimui gali sutrukdyti galimas degalų brangimas dėl Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) sprendimų, tačiau defliaciją jis numato vasarą.
„Balandį koją gali pakišti kuro kainos dėl OPEC susitarimo riboti naftos pasiūlą. (...) Tikrai labai sunku pasakyti, kurį mėnesį matysime defliaciją, bet manau, kad labiausiai tikėtina vasarą: kai nėra tokių keistų ir neįprastų metų, kokie buvo 2022-ieji, mes matome labai ženklų sezoninį maisto produktų pigimą, daržovių, vaisių, drabužių, avalynės išpardavimą, visa tai dažniausiai sukuria defliaciją vasarą. Bet nenustebčiau, jeigu tai būtų balandį ar gegužę“, – kalbėjo N.Mačiulis.
M.Dubnikovas teigė tikintis Lietuvos banko (LB) prognozėmis, jog antrąjį šių metų pusmetį infliacija bus vienaženklė: „Prie to prisidės šildymo kainų peržiūrėjimas, vėlgi, tų pačių dujų kainų peržiūrėjimas vartotojams“.
Anot jo, Lietuvoje pradeda veikti konkurencija – prekybos centrai galbūt dar vengia mažinti bazines kainas, bet akcijų, nuolaidų yra labai daug, todėl kainos turėtų po truputį mažėti.
„Labai didelio kainų sumažėjimo tikriausiai nepamatysime, nes per tą laiką užaugo kaštai – minimali alga, vidutinė alga. (...) Bet infliacija turėtų mažėti dėl to, kad bendras fonas, žaliavų kainos, tai leidžia“, – kalbėjo ekonomistas.
