„Tikrai populiaru kritikuoti valdžią ir Vyriausybę, puikiai suprantamas tas noras, bet, mano nuomone, nereikėtų kurstyti visuomenėje tokių mitų, kad čia yra kažkoks laukinis kapitalizmas, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis, kai oficiali statistika rodo, kad mes ne tik judame teisinga kryptimi, bei ir judame ta kryptimi sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Tokį faktą ignoruoti ir bandyti prastumti priešingai neatrodo labai gražu“, – BNS sakė N.Mačiulis.
Jo manymu, valstybės vadovo kritika dėl Lietuvos netinkamos reakcijos į infliaciją ir jos suvaldymą yra ne visai pagrįsta, nes tvirtinant 2022 metų biudžetą, kai infliacija siekė apie 10 proc., buvo didinamas minimalus atlyginimas, neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), senatvės pensijos.
„Visa tai buvo nukreipta į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, asmenis, kuriems pagalbos dėl infliacijos reikia labiausiai. Ir šiemet, infliacijai įsibėgėjus, visa puokštė priemonių buvo priimta, kai kurios iš jų taikytos retrospektyviai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotam šildymui, dar kartą didintas NPD, senatvės pensijos“, – sakė N.Mačiulis.
„Nėra labai daug valstybių, kurios taip greitai ir tiek daug priemonių pritaikė mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Mano manymu, kritika, kad Lietuva vėlavo ir skyrė nepakankamai, atrodo nepagrįsta saviplaka“, – pridūrė jis.
Ekonomistas pastebi, jog liko ignoruotas faktas, kad 18 proc. ribą viršijusi infliacija yra ekonomikos perkaitimo ženklas – tai, ką sakė ir Lietuvoje neseniai viešėję Tarptautinio valiutos fondo ekspertai, o siūlymai papildomai įlieti valstybės pinigų prasilenkia su ekonomine logika.
„Mes matome sparčiai augančius atlyginimus, tas augimas kelis kartus viršija produktyvumo augimą, o didėjančios sąnaudos dažnai virsta didesnėmis prekių ir paslaugų kainomis, dėl to mes ir matome tą didelę infliaciją. Papildomas pinigų liejimas iš valstybės biudžeto dar labiau pakaitintų tą ekonomikos židinį. Manau, kad buvo perlenkta lazda siūlant papildomas antiinfliacines priemones“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Valstybės vadovas savo kalboje pastebėjo, kad Lietuvos gyventojų pajamos auga pernelyg lėtai ir nepadės mažinti socialinės atskirties ir skurdo, tačiau, N.Mačiulio manymu, sparčiai augantis minimalus atlyginimas ir faktas, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje atlyginimai sudaro daugiau 50 proc., prieštarauja tokiam teiginiui.
„Nelygybės ir ypač skurdo mažinimo fronte Lietuva per penkerius metus pasiekė labai įspūdingų rezultatų. Prezidentas sakė, kad pajamų augimas neužtikrins skurdo ir atskirties mažėjimo, o statistika rodo priešingus dalykus, praėjusiais metais absoliutaus skurdo lygis šalyje sumažėjo iki 3,9 proc., kai prieš penkerius metus jų buvo daugiau nei 10 proc. Kritikuoti tokį progresą neatrodo labai padoru“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Ketvirtadienį G.Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą.
Jis prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 metų liepos 12 dieną. Rinkimų kampanijoje G.Nausėda dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.
