Nerijus Mačiulis pabrėžė, kad erdvės mokesčių didinimui Lietuvoje nebėra daug, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (EBPO) išskiria sritis, kur galima rasti erdvės mokesčių didinimui – taršos, turto ir vadinamuosius „nuodėmės“ mokesčius.
„Man tai buvo proga priminti mokestį, kurį siūliau prieš dvejus metus – cukraus mokestį. Tai ne tik mokestis, kuris gali potencialiai papildyti biudžetą 100 mln. eurų, bet jis leidžia ir keisti gyventojų elgseną į gerąją pusę“, – po diskusijos Prezidentūroje apie mokesčių politiką sakė N.Mačiulis.
„Tai galbūt leistų Lietuvai turėti ne tik teisingesnę, efektyvesnę mokesčių sistemą, bet ir pailginti sveiko gyvenimo trukmę“, – pridūrė ekonomistas.
Anot jo, toks mokestis nebūtų didelė našta perkantiems pirmo būtinumo prekes, o sveikesnius produktus paskatintų rinktis ir mažiausiai uždirbančius žmones.
„Aš skaičiavau, kad 400 gramų duonos kepalėlis dėl to pabrangtų dviem centais. Tai nėra tai, kas paveiktų neturtingiausius, mažiausias pajamas gaunančius“, – sakė N.Mačiulis.
„Ir tai yra suma, kuri leistų, pavyzdžiui, lengvatiniu PVM tarifu apmokestinti visus vaisius, daržoves, kruopas, riešutus“, – svarstė jis.
Apie cukraus mokestį Lietuvoje buvo svarstyta prieš kelerius metus. Tokią idėją skeptiškai vertino tuometinis SEB banko prezidento patarėjas, dabar prezidentas Gitanas Nausėda. Jis tuomet BNS tvirtino, kad siūlymui trūksta „kompleksinio požiūrio“.
Cukraus mokestį 2017-aisiais rėmė ir tuometinis Europos Sąjungos (ES) sveikatos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, tačiau kai kurie Seimo nariai siūlymą kritikavo sakydami, kad toks mokestis neduotų norimo efekto.
