„Lietuvos ekonomika yra brandi, subalansuota ir net tokie dideli sukrėtimai paliko labai mažą pėdsaką“, – penktadienį pareiškė N.Mačiulis statistikams pranešus, jog Lietuvos ekonomika, nepaisant koronaviruso pandemijos įtakos, pernai susitraukė vos 1,3 procento.
„Lietuva, jos įmonės, gyventojai iliustravo, kad tokios krizės, kokias matėme pasaulinės finansų krizės metu, kuomet iš tiesų Lietuvos ekonomika susitraukė 15 proc., buvo išbalansuota, nepasiruošusi išoriniams iššūkiams, jau yra praeitis“, – Statistikos departamento metinėje konferencijoje sakė N.Mačiulis.
Anot „Swedbank“ ekonomisto, mažą nuosmukį lėmė palanki Lietuvos ūkio struktūra – šalis mažai priklausoma nuo atvykstamojo turizmo, aukšti gyventojų lūkesčiai ir anticiklinė valstybės fiskalinė politika.
Labai svarbu, kad gyventojai dabar turi sukaupę milžinišką finansinį rezervą.
„Labai svarbu, kad gyventojai dabar turi sukaupę milžinišką finansinį rezervą, kurį turbūt vienaip ar kitaip 2021 metais pradės išleisti“, – sakė N.Mačiulis.
Jis tvirtino, kad didelių išliekamųjų krizės pasekmių Lietuvos ekonomikai neturėtų būti.
„Neprognozuojame, kad antroji pandemijos banga gali palikti kažkokį skausmingesnį ar panašų neigiamą pėdsaką Lietuvos ekonomikai. Šiemet jau ekonomika augs ir augimas, mūsų vertinimu, sieks 2,7 proc.“, – sakė ekonomistas.
Šiemet jau ekonomika augs ir augimas, mūsų vertinimu, sieks 2,7 proc.
„O kažkokių neigiamų pasekmių šiemet, panašu, kad nelabai ir bus. Ilgalaikis nedarbas šiek tiek padidėjo, bet atsidarant apgyvendinimo, maitinimo įstaigoms didelė dalis tų bedarbių bus greitai absorbuoti ir įdarbinti šiuose sektoriuose“, – mano N.Mačiulis.
Statistikos departamentas penktadienį pranešė, kad Lietuvos BVP pernai sumažėjo 1,3 proc. ir to meto kainomis siekė 48,7 mlrd. eurų, o vien ketvirtąjį 2020-ųjų ketvirtį augo 1,2 proc., palyginti su trečiuoju, tačiau per metus smuko 1,3 proc.
Statistikų teigimu, BVP pokyčiui didžiausią neigiamą įtaką darė apgyvendinimo ir maitinimo bei transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.
