Kraujo centras ir gydymo įstaigos džiaugiasi augančiu visuomenės solidarumu. Tačiau tai nėra atsitiktinė sėkmė. Kasdien NKC darbuotojai vyksta į 2-4 vietas Lietuvoje rinkti kraujo: į įmones, bendruomenes ar renginius, kur bendraujama su žmonėmis, pasakojama apie kraujo donorystę. 2014 metais aplankant Lietuvos miestus ir miestelius nuvažiuota daugiau nei 100 000 km. Be to, svarbu ir patogi vieta: atidaryti nauji NKC skyriai prekybos centruose Panevėžio „Babilone“ ir Vilniaus CUP, kuriame dirbama be išeiginių.
Daugiausia kraujo pernai aukojo didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Vien tik vasarą Marijampolėje vykusių kraujo donorystės akcijų metu apie 300 žmonių pareiškė norą neatlygintinai paaukoti kraujo. Vilniuje minint Pasaulinę kraujo donorų dieną birželio mėnesį V. Kudirkos aikštėje renginio metu daugiau nei 200 žmonių dovanojo kraujo. Neatlygintina donorystė populiarėja ir mažesniuose miesteliuose. Pivašiūnuose vykusių atlaidų metu Nacionalinio kraujo centro komanda buvo pakviesta tam, kad žmonės turėtų galimybę ne tik paaukoti kraujo, bet ir sužinotų daugiau apie kraujo donorystę – visiems buvo įdomu, kiek trunka ši procedūra, kokie tyrimai atliekami kraujo donorui, kur kraujas keliauja po paėmimo ir t.t.
Žmonės pradėjo suprasti, kad donorystė – tai socialinis reiškinys: „Aš turiu duoti, jei noriu, kad kai man reikės, kažkas kitas duos“.
Pasak Nacionalinio kraujo centro vadovės Joanos Bikulčienės, žmonės pradėjo suprasti, kad donorystė – tai socialinis reiškinys: „Aš turiu duoti, jei noriu, kad kai man reikės, kažkas kitas duos“. Mažėja manančių, kad kraujo parūpinti turi valdžia, kuri atsakinga už nemokamą gydymą. „Kraujas – ne tabletė, jo nepagaminsi, jį reikia paimti iš žmogaus, ištirti, paruošti komponentus“, –primena J.Bikulčienė. Beje kraujo bent po kelis kartus per metus aukoja ir patys kraujo centro darbuotojai.
Ateityje mūsų šalyje tikimasi pasiekti tokį sąmoningos donorystės lygį, kuomet donorai patys registruojasi internetu pagal kraujo grupių poreikį, kaip, pavyzdžiui, vyksta Estijoje ar Danijoje. Tuomet nebelieka streso dėl kraujo trūkumo, nebereikia leisti pinigų reklamai. „Pinigus, skirtus reklamai, galėtumėm skirti nupirkti donorams geresnės kavos ir užkandėlių, nes donoras turi būti užkandęs ir prieš duodant kraujo, ir pasistiprinti po kraujo davimo“, – sako NKC vadovė.
Viskas, ką geriausio pasaulyje yra pasiekusi laboratorinė diagnostika, yra atliekama ir mūsų šalyje.
Kol visuomenėje gajūs įvairūs mitai apie donorystę, geriausia reklama yra kuomet draugas atsiveda draugą ir draugiškas NKC darbuotojų bendravimas, profesionalus atakymas į iškilusius klausimus ar nuogastavimus.
Kartais duoti kraujo gali būti net labai naudinga, nes donorui nemokamai atliekami kraujo tyrimai, kurie parodo įvairius negalavimus ar net rimtas ligas, pavyzdžiui, ar žmogus nėra užsikrėtęs ŽIV ar hepatitu B ar C. Nuo 2006 m. Lietuvoje privalomas ir kraujo nukleino rūgščių tyrimas, kuris padeda užinoti apie ligą kol dar nėra jos simptomų, t.y. vadinamuoju lango periodu. Nuo 2006 m., kai pradėtas šis tyrimas, nė vienas ligoninės pacientas kraujo perpylimo nebuvo užkrėsdtas jokia infekcija. Lietuvoje donoro kraujas tiriamas taip pat kaip ir Vokietijoje, Austrijoje, JAV. Viskas, ką geriausio pasaulyje yra pasiekusi laboratorinė diagnostika, yra atliekama ir mūsų šalyje.
3 dalykai, kuriuos turite žinoti apie kraujo donorystę:
- Donorystė sveikam žmogui nekenkia. Ar žmogus sveikas, ar gali duoti kraujo, pasakys tik gydytojas kiekvienam atskirai.
- Donorystė yra nepakartojama pagalba sergančiąjam, žmogaus kraujo dar niekuo negalima pakeisti. Jei duodi kraujo, tikrai gelbėji gyvybę. Ką Dievas davė nemokamai, negražu pardavinėti.
- Būti donoru - labai geras jausmas. Ypač jei tikrai žinai, kad nekenki sau padėdamas kitiems.
