Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas: tarp rizikingiausių – 2 verslo sektoriai

„Didžiausias priežiūros institucijų dėmesys turėtų būti skirtas labai didelį pinigų plovimo (PP) rizikos vertinimą gavusiems 2 sektoriams – virtualiosios valiutos keityklų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams (VASP teikėjams) bei elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sektoriui (4 balai)“, – sako Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Rolandas Kiškis.

Didelės PP rizikos sektoriais įvertinti prekybos nekilnojamuoju turtu, pinigų perlaidų bei apskaitos specialistų, auditorių ir mokesčių konsultantų sektoriai (3,4 balo).

Iš viso buvo vertinami 30-ies sektorių, kuriuos sudarė finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, rizikos scenarijai. Atliekant rizikos vertinimą, analizuojama susijusi grėsmė ir pažeidžiamumas, kurie vertinami balais nuo 1 (mažas) iki 4 (labai didelis). Rizikos dydį lemia grėsmės ir pažeidžiamumo derinys.

Nustatyta, kad 2-jų sektorių – VASP teikėjų bei elektroninių pinigų įstaigų bei mokėjimo įstaigų – bendras PP rizikos lygis vertinamas kaip labai didelis, 13-os sektorių – didelis, 12 sektorių – vidutinis ir 4 sektorių – mažas.

Teroristų finansavimo (TF) atžvilgiu labai didelis rizikos lygis nustatytas 2-uose sektoriuose – VASP teikėjų bei pinigų perlaidų, didelis – 6 sektoriuose, vidutinis – 7 ir mažas – 10 sektorių, o 6 sektoriuose rizika vertinta nebuvo, nes šie sektoriai nesudaro galimybių vykdyti teroristų finansavimą.

Tarp mažiausią PP rizikos lygį turinčių sektorių pateko laisvosios ekonominės zonos (1 balas), bankininkystės / kredito produktai, gyvybės draudimo sektoriai bei antstoliai (1,4 balo).

Rizikingiausiuose sektoriuose kylančios grėsmės

VASP teikėjai išlieka rizikingiausiu sektoriumi jau antrą vertinimą iš eilės, nes dažnai juo naudojasi nusikalstamo pasaulio atstovai, jie naudojasi virtualiosiomis valiutomis ir kriptoturtu, siekdami apsunkinti asmens tapatybės bei naudos gavėjo nustatymą, taip išvengdami taikomų kontrolės priemonių. Nusikaltėliai, siekdami nuslėpti sandorių seką, naudoja virtualiųjų valiutų keityklas, kurios netaiko kliento pažinimo (KYC) procedūros, nereguliuojamas asmenines virtualiųjų valiutų pinigines, atlieka P2P mokėjimų operacijas, naudoja VPN ryšį ir į privatumą orientuotas virtualiąsias valiutas. Šių priemonių naudojimas apsunkina pinigų judėjimo sekimą ir siuntėjų bei naudos gavėjų tapatybės nustatymą, o tai sudaro iššūkių kovojant su PP. PP mastas visame sektoriuje didėja dėl plataus jo prieinamumo ir mažai išteklių reikalaujančios veiklos.

VASP teikėjų sektoriuje TF grėsmė kyla dėl virtualiųjų valiutų ir kriptoturto teikiamo anonimiškumo, galimybės atlikti neteisėtus pervedimus tarp jurisdikcijų ir vykdyti nedidelės vertės sandorius, nesiekiančius nustatytų stebėsenos ribų.

Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sektorius susiduria su didele konkurencija dėl didelio finansų rinkos dalyvių skaičiaus, todėl sektoriaus dalyviai kai kuriais atvejais prisiima didesnę PPTF riziką, užmegzdami dalykinius santykius su aukštesnės rizikos klientais. Dėl aukštesnės PPTF rizikos klientų portfelio, plataus geografinio prieinamumo tarptautiniam pinigų judėjimui bei sektoriaus teikiamų produktų galimo anonimiškumo kyla PP grėsmė bei sunkumai efektyviai stebėti mokėjimo operacijas. Riziką dar labiau didina ir tai, kad klientai gali pateikti suklastotus dokumentus, siekdami apeiti įstaigos taikomas PP kontrolės priemones.

Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sektorius TF grėsmė kyla dėl to, kad didžiąją dalį sektoriaus operacijų sudaro tarptautiniai mokėjimai, kurie suteikia galimybę lėšas, skirtas TF, pervesti tarptautiniu mastu, taip apsunkinant lėšų kilmės ir tikslo nustatymą. Be to, siekdami išvengti sustiprinto kliento tapatybės nustatymo, nusikaltėliai naudojasi sektoriaus teikiamais ir lengvai prieinamais produktais, tokiais kaip išankstinio apmokėjimo kortelės ar kt.

Lietuvos bankas: rizikos yra žinomos ir valdomos

Lietuvos bankas nuolat vertina finansų sektorių keliamas rizikas ir jų mastą, pasireiškimo tikimybę bei taiko kontrolės ir poveikio priemones. Šiandien Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) paskelbtame vertinime minimos rizikos Lietuvos bankui yra žinomos ir valdomos.

„Kaip vieno iš Europos FinTech centrų priežiūros institucija skiriame daug dėmesio tinkamam rizikų vertinimui ir valdymui. Šiuo klausimu esame sukaupę reikšmingą ekspertinę patirtį, vieni pirmųjų paskelbėme pozicijas dėl kriptoturto. Nuolat stipriname ne tik priežiūrą, bet ir bendradarbiavimą tiek su Lietuvos institucijomis, įskaitant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, tiek su užsienio partneriais ir pačiais rinkos dalyviais. Matome teigiamų poslinkių: daug investuojame į rinkos konsultavimą, o netinkamai riziką valdantys subjektai yra identifikuojami ir tokia veikla nėra toleruojama. Kitais metais laukia naujas iššūkis – kriptoturto rinkos licencijavimas ir priežiūra, jam intensyviai rengiamės“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

FNTT paskelbtoje Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje įvardijama, kad 2019–2022 m. laikotarpiu didžiausias rizikos laipsnis sietas su kriptoturto ir elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigomis. Tai rodo, kad dar 2021 m. pradėta taikyti Lietuvos banko priežiūros politika yra tinkamas atsakas nurodytoms grėsmėms.

Lietuvos banko vertinimu, minėtu laikotarpiu dalis elektroninių pinigų ir mokėjimo sektoriaus dalyvių buvo linkę prisiimti didesnę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, o jų taikomos kontrolės priemonės ne visada būdavo pritaikytos jų aptarnaujamiems klientams atsižvelgiant į jų rizikos profilį, trūko priemonių prisiimamoms rizikoms valdyti.

Ir apžvelgiamu rizikos vertinimo laikotarpiu, ir pastaraisiais metais Lietuvos bankas atliko daug patikrinimų, vertino didžiausią riziką kėlusių elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo kontrolės sistemas. Nuo 2022 m. už šiurkščius šios srities pažeidimus šešios elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigos neteko veiklos licencijos, daugiau nei dvidešimčiai dalyvių skirtos baudos, viršijusios 4 mln. Eur.

Lietuvos banko vertinimu, šiuo metu, palyginti su ankstesniais metais, matoma, kad dauguma finansų rinkos dalyvių skiria daugiau pastangų ir žmogiškųjų bei technologinių išteklių, didina darbuotojų kompetenciją minėtoje srityje, kad tinkamai įgyvendintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.

2017, 2019 ir 2022 m. Lietuvos bankas paskelbė pozicijas dėl kriptoturto, jose išdėstė, kad licencijuotos finansinės paslaugos turi būti aiškiai atskirtos nuo veiklos, susijusios su kriptoturtu. O licencijuotos įstaigos, teikiančios finansines paslaugas kriptoturto klientams, privalo užtikrinti, kad rizika būtų tinkamai vertinama ir valdoma.

Šiuo metu Lietuvos bankas intensyviai rengiasi Europos Sąjungos Reglamento dėl kriptoturto rinkų (angl. Regulation on markets in crypto-assets, MiCA reglamentas) įsigaliojimui, kadangi 2025 m. kriptoturto paslaugų sektorius taps licencijuojamas. Tam skiriami papildomi žmogiškieji ir kiti ištekliai, rengiamos konsultacijos, vyksta mokymai.