„Tikrai kartais jau pradedi abejoti, ar apskritai Vilnius ir stadionas yra suderinami žodžiai, suderinamos definicijos. Aš labai norėčiau, kad taip būtų, pirmiausia, kaip žmogus, be galo mylintis Vilnių ir futbolą, noriu, kad šitie abu dalykai tarpusavyje sugyventų, bet, žinoma, negalima statyti stadiono taip, kaip naudoti „BaltCap“ pinigus“, – žurnalistams Prienuose ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
„Stadionas turi būti statomas taupiai, efektyviai. Daugelio valstybių patirtis rodo, kad tai tikrai įmanoma padaryti ir Vilnius čia neturėtų būti niekuo išskirtinis“, – pridūrė jis.
Anot prezidento, iš šiuo metu pateiktos informacijos „sunku susidaryti vaizdą“ apie projektą, tačiau jis sako, kad siekiant, jog viskas vyktų sklandžiai, procesus turi stebėti Viešųjų pirkimų tarnyba bei kitos institucijos.
„Ir tikrai turime pagaliau pasimokyti, čia nebe viena istorija, o daug istorijų, kurias turėjome praeityje, kad vieną kartą paimtumėme ir tiesiog pajudėtume iš vietos. Šiuo atveju kalbame tiktai apie pajudėjimą iš vietos, dar net ne apie stadiono pabaigą“, – sakė G.Nausėda.
Praėjusią savaitę pranešta, kad 40 proc. indeksavus Nacionalinio stadiono statybos kainą projektas bus perduotas „Hanner“. Vilniaus taryba koncesijos sutarties pakeitimus žada svarstyti vasario 28 dieną.
Bendra komplekso koncesijos kaina po indeksavimo sieks 158,42 mln. eurų ir bus 2,37 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo – tokia yra valstybės įsipareigojimų suma. Indeksavus vien statybos kainą ji didės 27,98 mln. eurų – nuo 94,54 mln. eurų iki 122,51 mln. eurų, o dar 10,25 mln. eurų kainuos papildomi darbai.
Bendra koncesijos suma didėja labai nežymiai, nes savivaldybė žada sutaupyti 35,86 mln. eurų paskolų palūkanų, išmokėdama jas ne per 22 metus, o per dvejus – tam reikės 15,78 mln. eurų vietoj anksčiau numatytų 51,65 mln. eurų.
