Kaip rašoma pranešime spaudai, paskutinį kartą nafta tiek kainavo 2004 m. gruodį. Pasak „Lietuva Statoil“ Rinkodaros departamento direktorės Daivos Jokšienės, dėl ilgalaikio naftos pigimo milžiniškus nuostolius patiria svarbiausios naftos rinkos dalyvės – OPEC, JAV, Rusija ir Kinija. „Gali būti, kad didžiausiems pasaulio naftos tiekėjams ir vartotojams kartu ėmusis veiksmų naftos kainai pakelti ateityje įmanomos tam tikros kainos korekcijos“, – teigia D.Jokšienė.
Siekdama sustabdyti kainos kritimą, OPEC naftos tiekimą pastaraisiais mėnesiais sumažino nuo 32,2 mln. iki 31,2 mln. barelių per dieną. Vadinasi, OPEC valstybės tik 66 proc. įvykdė spalį priimtą įsipareigojimą 1,5 mln. barelių per dieną sumažinti naftos gavybą. Labiausiai (500 tūkst. barelių per dieną) naftos tiekimą sumažino Saudo Arabija. Gavybos apimčių sumažinimas iki šiol nedavė norimo rezultato ir neturėjo pastebimos įtakos naftos kainos kitimui dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir mažėjančio vartojimo.
Kataro naftos ministras oficialiai pareiškė, jog gruodžio 17 d. vyksiančiame OPEC susitikime bus siekiama dar sumažinti naftos gavybos apimtis. Kol kas neaišku, kaip bus apribota žaliavos gavyba, tačiau spėjama, jog šalys įsipareigos rinkai siūlyti dar 1–1,5 mln. barelių per dieną mažiau naftos. OPEC generalinis sekretorius Abdalla Salem El-Badri tvirtina, kad organizacijai būtų priimtina 70–80 JAV dolerių už barelį kaina, kuriai esant OPEC galėtų vykdyti tolesnius plėtros projektus ir investuoti į gavybą ateityje.
Nors OPEC valstybės tikisi naftos kainos kilimo ir deda daug pastangų, kad naftos kaina pasiektų priimtiną ribą, dalis jų ateinančių metų biudžetus planuoja su žemesnėmis naftos kainomis. Irano valdžia praėjusią savaitę išplatino pranešimą, patvirtinantį, jog šalies biudžetas suplanuotas remiantis 40 dolerių už naftos barelį kaina. „Galima daryti išvadą, jog OPEC suvokia, kad 80 dolerių už barelį kaina šiuo metu nėra reali, ir iš dalies nesitiki, jog artimiausiu metu pavyks ją pasiekti“, – sako D.Jokšienė.
Dėl kritusios naftos kainos ir didelių eksporto muitų naftą išgaunančios Rusijos bendrovės patiria didelių nuostolių. Eksportas pagrindiniu Rusijos „Transneft“ naftotiekiu per pastaruosius mėnesius nukrito 0,5 mln. barelių per dieną ir siekia 3,2 mln. barelių per dieną. Įmonės, užsiimančios naftos eksportu, siekia perorientuoti savo veiklą ir tiekimo srautus nukreipti į vietinę gamybą bei saugyklas.
Remiantis JAV Energijos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, per praėjusią savaitę JAV sumažėjo naftos žaliavos ir jos produktų atsargos – žaliavos atsargos nukrito 0,4 mln. barelių, dyzelino – 1,7 mln. barelių, benzino – 1,6 mln. barelių. „Tai reiškia, jog dėl krintančios paklausos mažėja ir importas į JAV. Ribojant naftos teikimą JAV rinkai, siekiama atrasti balansą tarp naftos paklausos ir pasiūlos. Vargu ar galima teigti, kad mažėjančios atsargos yra didėjančio vartojimo ženklas“, – teigia D.Jokšienė.
Degalų kaina krito ir mažmeninėje, ir didmeninėje rinkoje
Praėjusią savaitę krito naftos produktų indeksai. Benzino „Platts“ indeksas sumažėjo 69 JAV doleriais, dyzelino „Platts“ – 70 dolerių.
Didmeninėje prekyboje per savaitę litras benzino atpigo 14 ct, dyzelinas – 16 ct, dujų kaina sumažėjo 5 ct. Mažmeninėje prekyboje degalų kainos irgi krito. Per savaitę litras benzino „Statoil“ degalinėse atpigo 14 ct, dyzelino kaina nukrito 16 ct, dujų – 10 ct. Šiandien litras 95 markės benzino „Statoil“ degalinėse kainuoja 2,71 Lt, dyzelino – 3,03 Lt, dujų – 1,69 Lt.
D.Jokšienės teigimu, šiuo metu degalinėse esančios kuro kainos paskutinį kartą užfiksuotos 2007 m. sausio–kovo mėnesiais, tačiau kainos kitimo tendencijos ir toliau turėtų išlikti palankios vartotojams. „Tikėtina, jog artimiausią savaitę neturėtų būti akivaizdžių kainos pakitimų. Iki gruodžio 17 d. vyksiančio OPEC susitikimo kaina turėtų išlikti stabili arba kristi“, – sako D.Jokšienė.
