Anot Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanės Gintarės Žukaitės, buvusio šalies prezidento Hugo Chavezo bandymas kurti socializmą buvo sėkmingas tik aukštų naftos kainų laikais, o jam mirus ir smukus naftos kainoms šalis atsidūrė ties bado ir politinių neramumų slenksčiu.
Venesueliečių šaldytuvuose – tik pupelės, kukurūzų miltai ir makaronai
Dėl maisto trūkumo birželio 16 d. Venesueloje kilo riaušės, per kurias suimta 400 žmonių. Žiniasklaida skelbia, kad Kumanos mieste apiplėšta 100 parduotuvių, žuvo mažiausiai vienas žmogus. Pasak Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos I.Giedraitytės, Venesuelos gyventojams trūksta daugelio produktų.
„Jų turimi pinigai nuvertėję, todėl maistas, vaistai ir kiti būtiniausi dalykai kainuoja vis brangiau. Be to, didėja daugelio prekių deficitas, – sako politologė. – Vyriausybė tarsi bando kovoti su augančiomis kainomis, subsidijuodama produktus, kuriuos žmonės gali nusipirkti už valstybės nustatytą kainą. Bet tų produktų irgi masiškai trūksta.“
Anot I.Giedraitytės, hiperinfliacija labiausiai paveikė vidurinės bei žemesnės klasės venesueliečius, kurie ir anksčiau vos sudurdavo galą su galu, o dabar apskritai nelabai gali išgyventi.
„Jei pažvelgtume į statistinės venesueliečių šeimos, negalinčios įsigyti brangesnių produktų juodojoje rinkoje, šaldytuvą, tikriausiai rastume tik pupelių, kukurūzų miltų, makaronų ir panašių produktų. Galbūt žmonės kažkiek pavalgo, bet vaikai negauna mėsos, daržovių, nes tokių produktų šeimos tiesiog neįperka“, – teigia ji ir priduria, kad trūksta ne tik maisto, bet ir vaistų, kas sergantiems vėžiu ir kitomis sunkiomis ligomis yra gyvybės ir mirties klausimas.
Kai kurių produktų kainas reguliuoja vyriausybė, pavyzdžiui, neseniai paskelbta nauja kukurūzų miltų kaina. Jų kilogramas per naktį pabrango 900 proc. Statistikos duomenimis, žemiau skurdo ribos gyvena trys ketvirtadaliai venesueliečių. Prognozuojama, kad šiemet infliacija šalyje sieks 700 proc.
Situaciją gelbėjo H.Chavezo charizma ir aukštos naftos kainos
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Gintarė Žukaitė išskiria kelis svarbiausius veiksnius, dėl kurių Venesueloje kilo politinė ir ekonomikos krizė. Anot jos, daugelis šalies problemų – buvusio prezidento H.Chavezo vykdytos politikos pasekmė.
„1998 m. pabaigoje laimėjęs prezidento rinkimus, H.Chavezas pradėjo vykdyti Bolivaro revoliuciją ir įgyvendinti XXI a. socializmą. Iš pradžių jis veikė neblogai: Bolivaro mokyklose įgyvendintas nemokamas švietimas, ligoninėse nemokamai teiktas medicininis aptarnavimas, o įsteigtose parduotuvėse maistas būdavo dalijamas nemokamai arba už itin žemas kainas“, – pasakoja mokslininkė.
Dėl maisto trūkumo birželio 16 d. Venesueloje kilo riaušės, per kurias suimta 400 žmonių.
Jos teigimu, vyriausybei sekėsi neblogai, nes rinkoje buvo gana aukštos naftos, kuri sudaro 95–96 proc. Venesuelos eksporto, kainos. Tačiau, kritus naftos kainoms, šalies ekonominė situacija pradėjo smarkiai blogėti, ėmė trūkti svarbiausių produktų.
„Kita vertus, situacija dar labiau pablogėjo, kai 2013 m. H.Chavezas mirė nuo vėžio. Jis buvo labai charizmatiškas lyderis, turėjo didelį gyventojų palaikymą, todėl sugebėjo palaikyti tvarką šalyje, – teigia VDU prodekanė. – Kai 2013 m. jį pakeitė prezidento rinkimus laimėjęs Nicolas Maduro, situacija pradėjo keistis. Skirtingai nei H.Chavezas, N.Maduro neturi charizmos.“
Kol kas opozicijai sekasi sunkiai
Kita gilėjančios krizės priežastis – vandens trūkumas, elektros energijos krizė. Tiesa, anot pareigūnų, šiomis dienomis ji šiek tiek atslūgo. Paskelbta, kad viešojo sektoriaus darbuotojai vėl dirbs penkias dienas per savaitę, nors balandį dėl elektros stygiaus vyriausybė darbo savaitę buvo sutrumpinusi iki dviejų dienų.
Dėl daugelio šalį krečiančių problemų opozicija kaltina prezidentą ir siekia referendumo dėl jo nušalinimo. Pasak I.Giedraitytės, vyriausybė kaltina referendumo aktyvistus parašų klastojimu.
„Jei neklystu, opozicija jau surinko beveik 2 mln. parašų, bet valdžios komisija pareiškė, kad 600 tūkst. iš jų – negaliojantys. Žmonės dėl to pyksta, – sako Lotynų Amerikos ekspertė. – Prieš kelias dienas vyko didžiuliai susirėmimai, žmonės tiesiog šturmavo parduotuves, bandė jas apiplėšti ir taip gauti maisto. Buvo pasiųsta kariuomenė.“
Kadangi neramumai šalyje vis didėja, I.Giedraitytės teigimu, dalis Venesuelos gyventojų vis dar palaiko prezidentą, todėl baiminamasi, kad priešprieša tarp valdžios šalininkų ir priešininkų gali peraugti į ginkluotus susirėmimus.
Pasak G.Žukaitės, opozicija skuba surengti referendumą kuo greičiau.
„Šiuo metų bet kokias referendumo iniciatyvas blokuoja vyriausybė. Ar jiems pasiseks, matysime per artimiausius porą mėnesių ar net savaičių, tačiau tai vienintelė galimybė bent šiek tiek pakeisti situaciją Venesueloje, – teigia VDU prodekanė. – Jei situacija nesikeis, prognozuojama, kad 2017 m. infliacija sieks ar net viršys 1 600 proc., o skurdo mastas gali pasiekti visiškai nekontroliuojamą lygį.“
Gelbėdamiesi nuo skurdo, venesueliečiai griebiasi nusikaltimų
Venesueloje piktinamasi ir tuo, kad šalis skursta net turėdama milžiniškus naftos išteklius. Pasak G.Žukaitės, tokios nuoskaudos dar labiau didina ir taip itin aukštą nusikalstamumo lygį šalyje.
Dėl daugelio šalį krečiančių problemų opozicija kaltina prezidentą ir siekia referendumo dėl jo nušalinimo.
„Didžiąją dalį nedirbančių žmonių sudaro jaunimas, 30–35 metų amžiaus vyrai. Neturėdami darbo ir bandydami prasimanyti pinigų pragyvenimui, jie užsiima nelegalia veikla, pavyzdžiui, narkotikų platinimu, organizuotu nusikalstamumu, žmonių grobimu. Nusikalstamumas šalyje labai didelis, todėl į Venesuelą ir jos sostinę Karakasą nerekomenduojama vykti turistams“, – teigia ekspertė.
I.Giedraitytės žodžiais, sudėtingą šalies situaciją bandoma spręsti nesmurtinėmis priemonėmis, tarptautiniu bendradarbiavimu. „Venesuelos opozicija bando veikti per tarptautines organizacijas. Amerikos Valstybių organizacijos vadovas paskelbė labai griežtą ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį Venesueloje. Šaliai gresia būti pašalintai iš Amerikos valstybių organizacijos“, – sako Lotynų Amerikos ekspertė.
Anot jos, kaip derybininkai į Venesuelą turėtų atvykti buvę Ispanijos, Panamos ir Dominikos Respublikos vadovai, kurie bandys padėti tęsti dialogą tarp valdžios ir opozicinių partijų. Be to, Venesuela paskelbė apie dialogo su JAV atnaujinimą, nors 2008 m. buvo uždarytos ambasados ir nuo tada dialogas nevyko. Taigi išvengti konflikto stengiamasi įvairiais būdais. „Nors opozicija nenori dabartinio režimo, ji supranta, kad, įvykus perversmui, situacija gali dar labiau pablogėti. Stengiamasi to išvengti“, – teigia I.Giedraitytė.
