„Galima sakyti, kad tai prekės ir paslaugos už naftą, – teigė Jamaikos vyriausybės atstovas Wesley Hughesas. – Venesuela gali nuspręsti, ko jai reikia“.
Tokia apmokėjimo forma yra dalis neseniai tarp dviejų valstybių sudarytos prekybinės sutarties.
Šiuo metu Venesuela susiduria su didžiuliu vaistų ir maisto produktų stygiumi.
Šiuo metu Venesuela susiduria su didžiuliu vaistų ir maisto produktų stygiumi. Gyventojai, norėdami įsigyti pieno, kiaušinių ar miltų, priversti laukti valandų valandas prie prekybos centrų įėjimų, o dažnai įėję į juos pamato tik tuščias lentynas.
Nepaisant nuolatinio būtiniausių reikmenų trūkumo, Venesuela atsisakė tarptautinių humanitarinių grupių teikiamos pagalbos.
„Humanitarinės pagalbos priėmimas iš dalies būtų pripažinimas, kad šią krizę sukėlė vyriausybė“, – teigė „Amnesty International“ Amerikų skyriaus vadovė Erika Guevara Rosas.
Pati Jamaika, iš kurios Venesuela tikisi sulaukti reikiamų produktų, vis dar bando atsigauti nuo pasaulinės finansų krizės, dėl kurios 2013 m. šalis pagalbos kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
Skelbiama, kad naftos krovinio, už kurį mainais Karakasas gaus norimus produktus, vertė bus lygi 4 mln. dolerių.
Praėjusiais metais nafta Venesuela išmokėjo dalį savo skolos Kinijai. Tuo metu valstybinė Venesuelos naftos kompanija „PDVSA“ į Kiniją išsiuntė apie 579 tūkstančius barelių naftos.
Venesuela turi vienus iš didžiausių naftos išteklių pasaulyje ir dabar „juodasis auksas“ šaliai tapęs vienintele valiuta, kadangi turimų užsienio valiutos rezervų kiekis sparčiai mąžta.