Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Euro zona kapstosi iš krizės, Lietuvos ūkis auga, o nauja krizės banga pasaulį gali pasiekti iš Kinijos

Pagrindinis pasaulio ekonomikos rizikos šaltinis – Kinija. „Swedbank“ pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgoje teigiama, kad Kinija turi didelių struktūrinių problemų. Tuo metu euro zonos valstybės pagaliau išsikapstė iš krizės, o Lietuvoje tęsis tvarus augimas.
Pekinas
Pekinas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Kinijos ekonomika, 2011 metais augusi 9,2 proc., pernai augo jau lėčiau – 7,8 proc. Šalies ūkio augimas ir toliau lėtėja. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitų metų pirmąjį pusmetį Kinijos BVP augs 7,3 proc., antrąjį pusmetį – 8 proc. O 2015 metais ekonomika augti turėtų 7,1 proc.

Pasak banko vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Kinijos augimo sulėtėjimas nėra didelė problema. Nerimą kelia struktūrinės Kinijos problemos, pavyzdžiui, šešėlinė bankininkystė.

Be to, pastaruoju metu skolinimasis augo labiau nei ekonomika. Pasiskolintus pinigus kinai investavo į rizikingus projektus.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis

„Rimtesnis susvyravimas Kinijoje nuvilnytų per viso pasaulio ekonomiką“, – sakė N.Mačiulis.

Tuo metu euro zona jau atsigauna po krizės. „Swedbank“ prognozuoja, kad eurą turinčių šalių ekonomika augs ir toliau. To tikėtis leidžia keturi veiksniai.

Visų pirma, gyventojų ir įmonių santaupos yra išaugusios, jų finansiniai įsipareigojimai – mažesni. Tai sukurs stipresnę vidaus paklausą.

Be to, yra padidėjęs įmonių konkurencingumas – sumažėjusios darbo sąnaudos ir efektyvesnė veikla. Tai lėmė einamosios sąskaitos perteklių, kuris siekia 2,5 proc. euro zonos BVP.

Didžiausia ir skaudžiausia fiskalinė konsolidacija – jau praeityje. Taip pat euro zonos augimą lems ir skatinančioji pinigų politika.

Lietuvoje tęsis tvarus augimas

„Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet ir 2014 metais Lietuvos BVP augs 4 proc., o 2015 metais paspartės iki 4,5 proc. Teigiamos įtakos šalies ūkiui turės geresnė situacija kitose Europos valstybėse ir auganti vidaus paklausa.

Eksportas, ilgą laiką vadintas pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu, pozicijas užleis vidaus vartojimui.

„Šie ir ateinantys metai bus tie, kuomet jau didelė dalis gyventojų pradės jausti atstatyto šalies konkurencingumo ir augančios ekonomikos naudą“, – sakė N.Mačiulis.

Banko analitikai prognozuoja, kad nedarbas 2015 metais nukris iki 8,5 proc. Tačiau jau ir dabar situacija darbo rinkoje – gera.

„Labai teigiamas tendencijas matome darbo rinkoje – laisvų darbo vietų skaičius yra istorinėse aukštumose – 30 tūkst.“, – sakė ekonomistas.

Turėtų augti ir darbuotojų atlyginimai. Šiemet – 4,5 proc., kitąmet – 4,8 proc., o 2015 metais – 6 proc.

„Didėjantis užimtumas ir atlyginimai, šiek tiek mažesni mokesčiai, mažėjanti infliacija bei gerėjantys gyventojų lūkesčiai rodo didėsiantį vidaus vartojimą“, – sakė N.Mačiulis.

Rusija, N.Mačiulio manymu, nėra didelė grėsmė. Ekonomistai, bijodami Rusijos krizės, esą žiūri į tai, kas buvo anksčiau. Dabar problemos esą nedidelės ir Lietuvai grėsmės nekelia.

„Daug svarbiau, kad Rusija netaikytų politinių priemonių ir neapribotų Lietuvos prekių importo“, – sakė ekonomistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos