Vokietijos politinio ir ekonominio elito atstovai iš pradžių entuziastingai teigė, kad šioje šalyje prieglobsčio ieškantys žmonės padės išspręsti nemažai susikaupusių problemų, tarp jų ir susijusių su senėjančia visuomene ir darbo jėgos trūkumu.
Vis dėlto, realybė pasirodė nesanti tokia šviesi. Jau dabar egzistuoja rizika, kad Briuselio susitarimas su Turkija dėl pabėgėlių krizės malšinimo žlugs, o tokiu atveju Vokietiją neišvengiamai užlies nauja pabėgėlių banga.
„Die Welt“ ir konsultavimo bendrovės „Roland Berger“ atliktos apklausos duomenimis, 75 proc. aukštesnės grandies Vokietijos įmonių vadybininkų įsitikinę, kad jeigu šalį pasieks panašus kiekis pabėgėlių kaip ir pirmosios bangos metu, tai reikš didžiulę naštą ekonomikai.
Garsūs ekonomistai ir aukštas pareigas užimantys bendrovių vadovai pastaraisiais mėnesiais vis garsiau šneka apie tai, kad didžioji dalis pabėgėlių netaps Vokietijos darbo rinkos ramsčiu nei trumpuoju, nei vidutiniu laikotarpiais.
„Pabėgėlių integracija vyksta sunkiau, nei tikėtasi“, – konstatuoja Axelis Plünnecke, Vokietijos ekonomikos instituto Kelne ekspertas.
Jo teigimu, didelė dalis jau atvykusių migrantų susidūrė su išsilavinimo ir vėlesnės integracijos iššūkiais.
„Kaip rodo patirtis, gali prireikti iki penkerių metų tam, kad bent pusė pabėgėlių galėtų įsitvirtinti darbo rinkoje. Jau dabar akivaizdu, kad profesijos įgijimas bei kalbos išmokimas užima laiko“, – teigė A.Plünnecke, pridūręs, kad dauguma pabėgėlių priversti kaip įmanoma greičiau užsidirbti patys.
Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, teigiamo pabėgėlių srauto poveikio galima tikėtis tik tokiu atveju, jeigu pabėgėlio statusą gavę asmenys bus greitai integruoti. Kitu atveju, išaugus išlaidoms, didės nepasitenkinimas iš likusių šalies gyventojų pusės.