„Negalvojome, kad „Basos mamos“ bus suprasta pažodžiui ir bus noras mamas paversti basomis tikrąja prasme“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė tėvų judėjimo „Basos mamos“ vadovė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Nauja išmokų tvarka numato, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo atlyginimo (iki mokesčių), antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 30 proc. (iki mokesčių).
Tėvai taip pat galės dirbti, bet jų darbo užmokestis negalėtų viršyti iki susilaukiant vaiko gauto atlyginimo.
V.Jankauskaitės-Milčiuvienės teigimu, Seimui patvirtinus įstatymo pakeitimus, išmokos mažės, nors sprendimas „gražiai suvyniotas į popierėlį ir plika akimi ne taip paprasta pamatyti sumažėjimą“.
„Užuot kalbėję kaip padėti, palengvinti būtį ir buitį, imasi sprendimų, kurie iš esmės apsunkintų gyvenimą toms šeimoms, kurios augina Lietuvai vaikus“, – teigė „Basos mamos“ vadovė.
Neperleidžiamas atostogas vadina bausme
Seimui įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti neperleidžiamas dviejų mėnesių tėvystės atostogas, kuriomis galės pasinaudoti tik vaiko tėvai, jas bus galima imti visas iš karto arba dalimis, pakaitomis. Jei kuris nors iš tėvų nepasinaudos savo atostogų dalimi, kitas jos perimti negalės ir apmokamų atostogų trukmė sumažės, tai yra, už minėtus du mėnesius nebus mokama.
„Ar tai galima vadinti paskata? Tai bausmė. Sudaroma įtampa, kad tos šeimos, kurios nepasinaudojo, bendroje sumoje pralošia. Kodėl negalima buvo pridėti direktyvos palikus senąją tvarką, kuri daugeliui šeimų žinoma?“ – sakė spaudos konferencijoje dalyvavusi aktyvi mama Vilma Ražauskienė.
„Bandome auklėti visuomenę, šeimas, per kažkokį rimbo principą“, – kalbėjo ji.
Minėtas dviejų mėnesių atostogas tėvai galėtų pasiimti bet kokiu metu praėjus dviem mėnesiams nuo vaiko gimimo iki jam sukaks dveji metai.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos koordinatorė Žydrūnė Marčiulionienė teigė, jog pataisomis norima mamas kuo greičiau išprašyti į darbą.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad direktyvos 16 straipsnis leidžia nustatyti palankesnes sąlygas nei numatyta direktyvos nuostatose, direktyva neįpareigoja bloginti esamos situacijos. Natūraliai kyla klausimas, koks jų tikslas – ar kalbama apie darbą ir šeimos įsipareigojimų derinimą? Visi veiksmai sutelkti, kad kuo greičiau mamas išprašyti į darbą“, – sakė Ž.Marčiulionienė.
Jos teigimu, ne kartą specialistai pabrėžė saugaus prieraišumo svarbą auginant vaiką, rekomendacija vaiką atiduoti į darželį yra apie dvejų su puse metų. Tėvai teigė, jog pusantrų metų vaikų valstybiniai darželiai nepriima, o privatūs veikia tik didmiesčiuose ir jų kaina ne visiems prieinama.
Pajamos mažės
Finansų konsultantės Ilonos Gurskienės teigimu, tvarkoje po pateiktų pastabų atsirado tam tikrų pakeitimų, tačiau dalis liko nepakeista. Oficialiai pateikti skaičiavimai, anot jos, yra idealistiniai.
„Daroma prielaida, kad žmogus, išėjęs vaiko priežiūros atostogų, turi vieninteles pajamas būtent iš vaiko priežiūros atostogų ir jokių kitų“, – sakė I.Gurskienė.
Anot jos, realybėje yra situacijų, kai mama ir tėtis turi ir ne vieną pajamų šaltinį. Konsultantės teigimu, liko neišspręstas klausimas, jog vienas iš tėvų gali neturėti draudimo stažo, tuomet šeima nukentės finansiškai.
Tėvų atstovė Rita Bieliauskaitė teigė pataisose pasigedusi nuostatų apie išmokų indeksavimą, nes situacija dėl augančių kainų jau dabar pasikeitusi.
Jos teigimu, prognozuojant būsto paskolos brangimą, elektros kainų didėjimą ir bendrai brangstantį pragyvenimą „jau šiai dienai turėtų gelbėt dalį šeimų, ypač vienišų mamų, o ne dar pabloginti situaciją“.
Jeigu Seimas per galutinį balsavimą tam pritars, nauja tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
Šiuo metu vaiko priežiūros išmoka siekia 100 proc. atlyginimo (po mokesčių arba 77,58 proc. – iki mokesčių), jei atostogos trunka vienerius metus, o jei dvejus, pirmaisiais metais – 70 proc. (54,31 proc.), antraisiais – 40 proc. (31,03 proc.) atlyginimo.
