„Manu pagrindinį dėmesį skirs greitųjų kreditų refinansavimo galimybei. Pas mus paskolų palūkanos prasideda nuo 5,9 proc. (vidutinės metinės 15 proc.), o refinansavimo paskolų rizikos vertinimui esame sukūrę specialų procesą. Siekiame padėti aklavietėje atsidūrusiems žmonėms gauti paskolą sąžiningomis palūkanomis ir jų galimybes atitinkančia mėnesio įmoka“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas įmonės direktorius Justinas Murauskas.
Manu atstovas remiasi Lietuvos banko duomenimis, kurie sako, kad praėjusių metų rugsėjo 30 dieną Lietuvos gyventojai buvo paėmę per 560 tūkst. tokių kreditų. 31 proc. šių paskolų grąžinimas buvo pradelstas daugiau nei 90 dienų, bendra tokių paskolų suma siekė 95 mln. eurų.
Netiki, kad pavyks
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas Liutauras Valickas teigia, tarpusavio skolinimosi platformos ir smulkiųjų kreditų įmonės tenkina skirtingus žmonių poreikius, tad naujos finansinės jėgos poveikio nepajaus.
„Mūsų, smulkiųjų kreditų asociacijos, teikiamų kreditų vidutinė suma yra apie 110 eurų, o trukmė apie mėnesį. Nei viena platforma, kokia ji besiskelbtų stebuklinga, nesugebės suteikti kredito už jų deklaruojamas palūkanas trumpuoju periodu. Todėl smulkiųjų kreditų klientams nėra kitų alternatyvų kaip smulkiųjų kreditų sektorius“, - nurodo L.Valickas.
Jis teigia, kad šiandien tarpusavio skolinimosi platformos nesudaro jokios konkurencinės aplinkos smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriui, nes kreditai, kuriuos jie teikia, yra iki 300 eurų, o platformos skolina ilgesniam laikotarpiui ir didesnėmis sumomis.
„Kam reikėtų susirūpinti (dėl tarpusavio skolinimo platformų), tai stambaus kapitalo finansų įstaigoms, ne tik kredito unijoms ir bankams. Tai jų segmentas ir jie konkuruoja“, – sako asociacijos vadovas.
Pasak jo, vienintelis dalykas, kur gali susidurti smulkiųjų kreditų teikėjų ir tarpusavio skolinimo platformų interesai, tai dėl stambiųjų kreditų ir ilgalaikių kreditų. „Bet smulkiems kreditams, kuriuos mes dabar teikiame, tikrai nėra alternatyvų“, – teigia L.Valickas.
Pasak jo, smulkiųjų kreditų bendrovės nepajuto platformų poveikio.
„Dėl pasikeitusių įstatymų ir Lietuvos banko reguliavimo smulkiųjų kreditų rinka yra dirbtinai mažinama, bet tikrai neprisideda prie to mažėjimo nei bankai, nei tarpusavio skolinimo platformos. Bankai bando eiti į šitą sektorių, nes mato, kad paklausa yra, tačiau jų dideli mechanizmai ir ilgos procedūros neleidžia užimti šito sektorius“, - padėtį komentavo L.Valickas.
Sako, kad pridėtinė vertė akivaizdi
Pirmąsias kredito paraiškas vertinantis J.Murauskas, Manu prekės ženklą valdančios UAB „Sutelktinis finansavimas“ vadovas, teigia, kad platformos pridėtinė vertė yra akivaizdi – smulkiųjų skolininkų refinansavimas už mažesnes palūkanas, ir pabrėžia, kad bendrovė ruošiasi tai daryti atsakingai.
„Mes nefinansuojame asmenų, kuriems reikia labai mažų sumų ar kuriems reikia kredito trumpuoju periodu. Mes nefinansuojame kasdieninio pinigų trūkumo. Mes skolinime asmenims, kurie skolinasi pamatuotiems dalykams. Didesniems pirkiniams, ilgesniems terminams, rimtai apsisprendę dėl savo įsipareigojimų. Tai asmenys, kurie pasiskolino ir moka tvarkingai įmokas, bet supranta, kad pasiskolino labai brangiai – tokiems asmenims padedame refinansuoti vieną ar dvi, tris paskolas ir taip sumažinti savo įmokas“, - teigia J.Murauskas.
Kitaip nei teigia L. Valickas, „Sutelktinio finansavimo“ vadovas nurodo, kad nemaža dalis potencialių klientų yra būtent iš smulkiųjų kreditų sektoriaus.
„Didžioji dalis paskolų, kurios yra išduotos smulkiųjų kreditų įstaigų, gali būti finansuojama per tarpusavio skolinimosi platformas. Matome, kad daugiausia kreipiasi žmonės turintys kelis smulkius kreditus, todėl bendra suma susidaro didesnė. Taip pat dalis naujų paskolų gali būti finansuojama per platformas. Paskolų portfelis yra pakankamas, kad rinkoje galėtų egzistuoti trys dar daugiau žaidėjų“, - prognozuoja J.Murauskas.
Vartojimo kreditas
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas L.Valickas kelia klausimą, koks yra tarpusavio skolinimosi platformų santykis su Vartojimo kredito įstatymu.
J.Murauskas atsako, kad platformoms galioja įstatymo nuostatos, maža to, jo yra reikalavimai ir kapitalui – tad jos labiau prižiūrimos.
Ne paslaptis, kad didžiosios finansų institucijos žiūri įtariai į klientus, kurie turėjo paskolų iš smulkiųjų kreditų bendrovių. Ar į panašią situaciją nepateks ir žmonės, skolinantys iš platformų? J.Murauskas sako, kad problema jam žinoma.
„Mes ateinam dirbti su klientais, kurie nesiskolina bankuose. Tai nėra bėda, jei žmogus yra pasiskolinęs – jei žmogus pasiskolinęs, moka įmokas ir norėtų refinansuoti, viskas yra gerai. Kaip bus ateityje, bus sunku pasakyti, tačiau kiek teko bendrauti su kreditų biuru „Creditinfo“, jie tarpusavio skolinimo įmones prilygina vartojimo ir lizingo įmonėms. Mes neskolinam labai mažų sumų trumpiems terminams. Atsakingas skolinimas turėtų padėti išvengti šitos problemos“, - vardina J. Murauskas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia keturios tarpusavio skolinimosi platformos. Artimiausiu metu planuoja veiklą pradėti dar porą įmonių. Tarpusavio skolinimosi platformos veikia kaip tarpininkai tarp norinčių paskolinti asmenų ir ieškančių paskolos. Dažniausiai jos ima mokestį už paslaugas iš besiskolinančių ir skolinančių.
Manu platformoje paskolos gavėjas moka vienkartinį sutarties sudarymo mokestį, lygų 7,2 proc. paskolos sumos. Tuo tarpu investuotojams taikomas paskolos įmokų surinkimo mokestis, kuris sudaro 1 procentinį punktą nuo investuotojo gautų metinių palūkanų už paskolą.
