Lietuvoje yra 549 seniūnijos, įskaitant ir veikiančias miestuose. Nors kai kuriose seniūnijose gyvena vos 200 žmonių, Seimo narė V.Vingrienė siekia, kad kiekvienoje jų būtų po taromatą. Net nebūtina, kad kaime stovėtų parduotuvė.
Kas prižiūrės, nepagalvojo
„Užtikrinti, kad kiekvienos kaimo vietovės seniūnijos teritorijoje veiktų bent vienas automatizuoto (nedalyvaujant žmogui) daugkartinių pakuočių priėmimo bei užstato grąžinimo įrenginys“ – siūloma Seimo narės pataisa.
„Toks taromatas galėtų stovėti kad ir seniūnijos centre, aikštėje. Siekiu, kad taromatas nebūtinai būtų parduotuvėje – reikia tai atskirti“, – 15min sako Seimo narė. Dabar taromatai įrengiami parduotuvėse ar šalia jų.
Tačiau kas taromatus kaimuose prižiūrėtų, jei tai būtų ne parduotuvėje? „Na, čia jau ne mūsų klausimo objektas. Gal reiktų dar poįstatyminių aktų, apie tai negalvojome, galbūt sistemos operatorius įdarbintų žmones kaimuose“, – svarstė įstatymo pataisą įregistravusi „valstietė“.
O kaip būtų grąžinamas užstatas, jei kaime net nėra parduotuvės? Dabar užstatas grąžinamas su kvitu, kuriuo galima atsiskaityti parduotuvėje.
„Na, tai irgi atviras klausimas. Grynųjų pinigų jie negalės išduoti“, –pastebėjo politikė.
Taromatų statytojas sako nesuprantantis
Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas sako nesuprantantis Seimo narės įstatymo pataisos. „Nesuprantu pasiūlymo kaimuose įrengti po taromatą esmės. Seimo narė su mumis nei tarėsi, nei klausė. Todėl nežinau ir nesuprantu priežasčių, kodėl tai siūloma“, – kalbėjo G.Varnas.
Jis pastebėjo, kad gyventojai, kaip rodo apklausos, labai teigiamai vertina taromatų sistemą, taros surinkimas auga, o prievolė kone kiekviename kaime įrengti po taromatą gali būti pernelyg brangi.
„Nežinau nė vienos šalies pasaulyje, kur taromatai būtų privalomi kiekviename kaime. Naudos čia daugiausia, žinoma, turėtų taromatų gamintojai“, – mano G.Varnas.
Didžiausia įrengimo našta, pasak jo, kris gėrimų gamintojams. „Jie įtrauks taromatų įrengimą į savikainą, taigi kartu su vartotojais turės investuoti į taromatus kiekviename kaime“, – dėstė „Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas.
Taromatų prižiūrėtojų – ne vienas
Seimo narė V.Vingrienė teigia, kad kaimų gyventojams turėtų būti daugiau galimybių keisti tarą.
„Patogioje vietoje įrengti taromatus yra būtina, nes vietos gyventojams tai būtų patogiau. Be to, našta nukristų ir nuo parduotuvių“, – samprotavo parlamentarė.
Siūloma, kad kiekviena kaimo parduotuvė, kurios plotas neviršija 90 kvadratinių metrų, galės savarankiškai nuspręsti – rinkti tarą ar ne.
Jurbarko rajone nedideles parduotuves valdantis verslininkas Gintaras Stoškus teigė, kad pakuočių surinkimo rinkoje turėtų atsirasti daugiau konkurencijos, nes dabar, pasak jo, dominuoja „Užstato sistemos administratorius“.
„Jei ši prievolė įsigalios, manau, į kaimo parduotuves galbūt ateis konkurentai – viešoji įstaiga „Užstatas“. Bet kokiu atveju užstato sistemos operatoriai, taromatų prižiūrėtojai turės tartis su kaimo parduotuvėmis. Ne visose jų yra sąlygos priimti tarą, tada galima tai daryti šalia parduotuvės, kaip yra miestuose“, – teigė G.Stoškus.
Su juo sutinka ir V.Vingrienė. „Šioje srityje tikrai turėtų atsirasti daugiau konkurencijos, nes dabar dominuoja vienas operatorius. O dabar parduotuvės ir seniūnijos galės tartis ir su kitais“, – sakė parlamentarė.
Seniūnijos turės pagalvoti
Kyla klausimas, kas apsiims investuoti į šimtus seniūnijų. Pasak „valstietės“ V.Vingrienės, „seniūnijos turės apie tai pagalvoti“.
Jurbarko rajono parduotuvių savininkas G.Stoškus pastebi, kad daugkartinės taros priėmimas ir taip yra apmokestintas. „Taromatų statytojai turėtų kompensuoti įrengimų išlaidas. Jie turėtų tartis su kaimų parduotuvėmis“, – mano verslininkas.
Seimas V.Vingrienės siūlomą įstatymo pataisą svarstys jau rudens sesijoje.
