Pradžią davė ekonomikos krizė
Dalijimosi platformos „Dalinuosi.lt” įkūrėjas Paulius Valatkevičius kaip šios
naujo tipo ekonomikos pradžią įvardina paskutinę ekonominę krizę. „Ji palietė milijonus namų ūkių, viskas griuvo lyg kortų namelis. Atsirado visiškai natūralus žmonių noras ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Tada ir prasidėjo mąstymas šia kryptimi. Maždaug 2010–11 m. pamatėme ir pirmuosius įrankius: nebereikėjo kurti realaus turgaus ar išleidinėti antros telefonų knygos. Kitaip tariant, tinkamu metu atsirado ir tinkamos paslaugos“, – dėstė jis.
Savo ruožtu verslininkas, minios finansavimo platformos „Finbee.lt“ vadovas, Laimonas Noreikia pastebi, kad dalijimosi platformos yra logiška ekonomikos modelio evoliucija. „Tai teigiama evoliucija, nes iš tokių sričių, kaip būsto nuoma ar finansinis sektorius, dingsta tarpininkas. Veiklos modeliai tampa gerokai greitesniais ir efektyvesniais. Kitas svarbus dalykas, kad socialiniai tinklai padeda dalijimosi platformos labai lengvai skleisti žinią apie save bei įgalina žmones tiesiogiai sudalyvauti versle. Dabar jau kiekvienas žmogus gali tapti aktyviu rinkos dalyviu“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, dėl šių priežasčių visiškai nereikėtų stebėtis, kad, pavyzdžiui, „Uber“ taksi bendrovių pasitinkamas taip nedraugiškai. Panašios reakcijos į dalijimosi ekonomikos platformas yra neišvengiamos. „Taip yra todėl, kad naujas reiškinys dar neturi aiškių taisyklių, kaip jis turi vykti. Senasis modelis tampa nepatenkintas dėl to, kad yra apibrėžtas taisyklėmis, o štai naujokai gal net piktnaudžiauja tuo, kad yra laisvesni. Visgi ir dalijimosi ekonomikoje taisyklės pamažu atsiranda. Daugelyje šalių tai jau priimama kaip naujas verslo tipas“, – tikino L.Noreika.
Panašiai kalba ir P.Valatkevičius. Jis pastebi, jog dalijimosi ekonomika jau tampa labai rimtu konkurentu tiems, kurie panašias veiklas vykdo remdamiesi tradiciniais modeliais. „Dalinimosi ekonomikos kūrėjų mintis buvo naujo tipo socializmas gerąja prasme. Tai turėjo būti pagalba vieni kitiems. Tačiau tokios kompanijos kaip „AirBnb“ ar „Uber“ labai stipriai „iššovė.“ „AirBnb“ tapo pačia didžiausia įmone, teikiančia apgyvendinimo paslaugas. Ji didesnė už bet kokį viešbučių tinklą. „Uber“ irgi tampa labai rimtu konkurentu kiekvienos šalies taksi bendrovėms. Dalijimosi ekonomika jau nebe papildo tradicinį verslą, o tampa jo konkurentu. O konkurentams paprastai nei gėlės teikiamos, nei duona jie vaišinami“, – sakė jis.
Reguliavimas turės atsirasti
Dalijimosi ekonomika per artimiausius metus ir toliau turėtų sparčiai augti. Ji tiesiog atveria tokias naujas galimybes, kurios tiesiog negali likti neišnaudotos.
„Daugiausiai žadanti sritis man atrodo smulkių įmonių finansavimas. Dalijimosi ekonomika leis kiekvienam žmogui tiesiogiai paskolinti pinigų smulkioms ar vidutinėms įmonėms. Manau, kad tai labai padės verslų kūrimui ir plėtimui. Visuomenei tai suteiks labai daug naudos. Visgi bankams finansuoti smulkų verslą dažnai neapsimoka. Įsivaizduokime kavinukę, kuri nori nusipirkti kavos aparatą. Bankui tokia investicija tiesiog neįdomi. Tačiau žmonės, kurie paskolintų po penkis ar dešimt eurų, verslui suteiktų didžiulį impulsą“, – teigė L.Noreika.
Nieko keisto, kad dalijimosi ekonomika daug dėmesio sulaukė ir iš rizikos kapitalo fondų. Pasak P. Valatkevičiaus, dėmesio bumas buvo 2011–13 m. „Vieni žaidėjai po to tapo pasauliniais, kiti regioniniais. „Dalinuosi.lt“ patenka į regioninių tipą. Dabar dalijimosi ekonomika jau tampa normaliu verslu. Mūsų atveju koncentruojamasi į pačią platformą, jos veikimo principų gryninimą. Pavyzdžiui, mes aiškiai koncentruojamės į žmogui–žmogui modelį. Verslo pas save nenorime įsileisti. Taigi jau vyksta labai natūralus verslo evoliucijos procesas“, - sakė jis.
L.Noreika prognozuoja, jog dalinimosi ekonomikos augimo tempai kurį laiką sieks po 200–400 proc. per metus. Visgi augimą kiek pristabdys reguliavimų atsiradimas. Prireiks laiko, kol valstybės iki galo supras šį verslo modelį. Iš pradžių reguliavimo turėtų būti per daug, bet po to pamatysime dereguliavimą. „Valstybės puola reguliuoti tai, ko nesupranta. Kai tai darai per anksti, neleidi verslui pakankamai išaugti ir surasti savo vietą pačiam. Svarbiausia surasti pusiausvyrą. Dalijimosi ekonomika irgi turi sąžiningai dalintis savo uždarbiu. Tai bus didžiausias iššūkis: leisti tokiems verslams dirbti ir laisvai, ir taip, kad jie sumokėtų kuo daugiau mokesčių“, – kalbėjo jis.
Su tuo, kad dalinimosi ekonomika dar tebeieško taisyklių, pagal kurias galėtų veikti, sutinka ir P.Vaitkevičius. Verslininkas neabejoja, kad mums dar reikės atsakyti į daugybę su tuo susijusių klausimų, ir daryti tai privalome atsakingai.
„„Dalinuosi.lt“ mes buvo susidūrę su tokiu atveju. Vienas žmogus nuomavo fototechniką. Jam gerai sekėsi ir galiausiai jis sugalvojo netgi įmonę sukurti. Tačiau mums teko daug ką permąstyti. Mūsų sistema sukurta taip, kad būtų skirta žmogui, o ne įmonei. Tam žmogui teko pasakyti, kad mes jam nebetinkame. Juk jam įkūrus įmonę, neišvengiamai turėtų pasikeisti mūsų santykis. Tokio tipo klausimų dalijimosi ekonomikoje visada bus. Akivaizdu, kad reguliavimas dar ilgokai keisis. Nesinorėtų, kad tos permainos būtų kaip diena ir naktis, arba kad tokia veikla būtų visai uždrausta. Tai būtų didžiausia nesąmonė“, – įsitikinęs pašnekovas.
