Nors Vilniaus oro uoste 2024 metų rugsėjį oficialiai pristatyti baigti naujojo keleivių išvykimo terminalo statybų darbai, kiti projekto etapai iki pat terminalo atidarymo buvo skirti technologijų diegimui ir visų sistemų detaliam veikimo testavimui.
Antradienį, per atidarymo iškilmes aukščiausi šalies vadovai perkirpo simbolinę atidarymo juostelę. Nuo šio ryto – visi keleiviai skrenda iš naujojo išvykimo terminalo.
Tik pradžia didelių pokyčių
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad augant keleivių srautams, o kartu su jais ir patogesnio, modernaus išvykimo terminalo poreikiui, Vilniaus oro uostas keičiasi atliepdamas šiuos lūkesčius.
Pasak jo, tai – tik pradžia didelių pokyčių, kurių nauda ir patogumu netruks įsitikinti kiekvienas, žengiantis pro pagrindinius Lietuvos oro vartus.
Istorinė diena Lietuvos aviacijai
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis įsitikinęs, kad naujojo išvykimo terminalo atidarymas – istorinė diena Lietuvos aviacijai.
Pasak jo, tai yra natūralus atsakas į sparčiai augančius keleivių srautus. Be to, atkreipė dėmesį jis, jau pradėti pirmieji darbai, kad ne tik išvykti būtų patogu, bet ir sugrįžti atgal į Lietuvą.
Lietuvos oro uostų duomenimis, 2024 metais buvo aptarnauta 6,6 mln. keleivių. Tikimasi, kad infrastruktūros plėtra ir modernizacija sudarys sąlygas siekti naujų rekordų ir strateginių tikslų.
Tačiau šis sektorius turi ir iššūkių, pavyzdžiui, Latvijos nacionalinis oro vežėjas „airBaltic“ neseniai pranešė atšaukiantis 4 670 skrydžių iš visų savo 2025 m. vasaros sezono bazių.
Paklaustas, kokių priemonių dėl atšaukiamų skrydžių bus imtasi, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad „be papildomos motyvacijos užsienio oro bendrovėms – nieko nebus“.
„Visi keliaujame, kiekviena kelionė tampa iššūkiu, reikia kuo daugiau skrydžių, patogių skrydžių. Ankstesnės vyriausybės ir dabartinė – ieškos sprendimų, kito kelio nėra“, – sakė jis.
Pastatytas rekordiškai greitai
Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus kalbėdamas apie naująjį terminalą sakė, kad jis pastatytas rekordiškai greitai.
„Mes su komanda galime ir pajuokauti, kad terminalas buvo mūsų kūdikis, kurį auginame. Nuo kapsulės įkasimo praėjo dveji metai ir keturios dienos, o šiandien perdavėme terminalą keleiviams, jie yra pagrindiniai šito oro uosto terminalo naudotojai“, – sakė S.Bartkus.
Anot jo, iki oficialaus atidarymo išskrido beveik 900 keleivių, tikimasi, kad per šiandien apie 8 tūkst. keleivių pasinaudos Vilniaus oro uostu.
„Terminalas buvo pastatytas per pusantrų metų, pusę metų užtruko jo testavimai ir įrangos diegimas, o investicija į šitą terminalą siekė apie 50 mln. eurų“, – priminė S.Bartkus.
Pirmiausia, ką pastebi kiekvienas atvykusysis, pasak S.Bartkaus, yra daug daugiau vietos, „yra lengviau naviguoti“.
„Naujos technologijos palengvina ne vieną procesą, tikimės, kelionės bus dar labiau sklandesnės“, – vylėsi S.Bartkus.
Dviejų aukštų terminalo erdvių bendras plotas siekia 14,4 tūkst. kv. metrų. Pirmajame pastato aukšte – keleivių registracijos erdvė su savitarnos zona, kurioje galima savarankiškai priduoti bagažą, įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės ir kitos komercinės zonos bei oro bendrovių biurai. Antrajame aukšte veikia saugumo patikros zona ir išvykimo bei atvykimo vartai Šengeno šalių keleiviams. Terminalas turi dvi naujas teleskopines galerijas, per kurias dalis keleivių yra laipinami tiesiai į lėktuvus.
Su senuoju keleivių terminalu naujasis yra sujungtas erdvia galerija, kuri užtikrina komfortišką susisiekimą tarp terminalų.
Statant terminalą pernai buvo atlikta priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka. Atnaujinti inžineriniai tinklai, pakeista danga, įrengtos stoginės keleiviams ir transportui. Keleiviams eismo schema tapo patogesnė bei paprastesnė, pritaikyta gausesniam transporto srautui.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad sostinei tai yra svarbi diena. Oro uostas, anot jo, yra Vilniaus vartai – tiek atvykstantiems, tiek išvykstantiems.
„Šita moderni infrastruktūra, kuri šiandien atidaroma, geras pavyzdys, įrodantis, kad ir Lietuva, ir ypač Vilnius – augantis, modernėjantis, stiprėjantis miestas, galintis pasiūlyti aukščiausios klasės keliavimo patirtį ir paslaugas“, – sakė jis.
Nors naujasis Vilniaus oro uostų keleivių išvykimo terminalas įrengtas taip, kad būtų galima patikros metu iš bagažo neišsiimti skysčių, keleiviams vis tiek teks tai daryti, pabrėžė LOU atstovai.
Tokia tvarka bus dėl Europos Komisijos (EK) š. m. rugsėjo 1 d. įvesto reguliavimo: 100 mililitrų ar daugiau skysčių patikros metu išėmimo reikalavimas išliko visiems oro uostams.
Skelbiama, kad šiuo metu iš Vilniaus yra 83 skrydžių kryptys. Šiais metais planuojama aptarnauti apie 55 tūkst. skrydžių, apie 6,3 mln. keleivių.
LOU bendrovė turi apie 180 partnerių, tarp jų – tarptautinės įmonės.
Sausio pradžioje vyko ir terminalo masinis testavimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. savanorių.
Terminale sumontuota naujausia įranga, kuri ateityje leis patikros metu iš bagažo neištraukti skysčių, tačiau to kol kas neleidžia naujas Europos Sąjungos (ES) reguliavimas. Čia taip pat įrengtos 7 bagažo patikros linijos ir skeneriai.
„Eikos statyba“ už 9,5 mln. eurų taip pat rekonstravo beveik 30 tūkst. kv. metrų ploto Vilniaus oro uosto centrinę aikštę, kuri keleiviams ir automobiliams atverta 2024 metų rugpjūtį. Joje įrengta tris kartus daugiau parkavimo vietų.
Anksčiau taip pat skelbta, kad 2025 metų pradžioje bus pradėtas statyti naujasis atvykimo terminalas, kurį numatoma užbaigti iki 2027 metų, o iki 2028 metų – atnaujinti dabartinį sovietinį pastatą, jame įkuriant komercines erdves. Iki 2030 metų po šiuo pastatu ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį.
Susisiekimo ministerija siūlo Vilniaus oro uosto plėtrą pripažinti valstybei svarbiu projektu. Iki 2030 metų įgyvendinus 235 mln. eurų privačių ir valstybės biudžeto lėšų pareikalausiantį projektą čia būtų aptarnaujama ne mažiau kaip 7,8 mln. keleivių per metus.
Terminalą per daugiau nei pusantrų metų už maždaug 50 mln. eurų pastatė „Eikos statyba“.
Naujojo Vilniaus oro uostų keleivių išvykimo terminalo projekto architektai – Vilniaus architektūros studija.
Po šio svarbaus finišo Vilniaus oro uosto laukia kiti pokyčiai. Pasak LTOU vadovo S.Bartkaus, vasarą planuojama pradėti senųjų terminalų konversiją. Ketinama perplanuoti ir pakeisti senųjų terminalų erdves, nes tai leistų išplėsti komercinės veiklos apimtis, o keleiviams atvertų daugiau galimybių gauti įvairesnes paslaugas. Planuojama, kad senųjų terminalų konversija truks iki 2026 metų pabaigos.
