Trumpesnės atostogos, ilgesni viršvalandžiai, „nulio valandų“ darbo sutartys, lankstesnis darbo valandų skaičiavimas, naujos darbo tarybos ir kitos naujovės Seime, balsuojant dėl Darbo kodekso, prieštaravimų beveik nesulaukė.
Suprasti akimirksniu
- Antradienį Seimo priimtas Darbo kodeksas numato, kad darbdaviai gali susitarti su darbuotojais dirbti nenustatytą laiką
- Atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę
- Nutraukiant darbo sutartį darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus – prieš dvi savaites
- Streikuoti galės ir darbdavys, tokiu atveju galės sustabdyti sutartis su darbuotojais
Balsavimas dėl Darbo kodekso vyko dideliu tempu, o kartais diskutuota tik simboliškai. Pavyzdžiui, naujame Kodekse nebus numatyta, kad papildomos atostogų dienos priklauso ilgai išdirbusiems vienoje bendrovėje. Nebent dėl to būtų susitarta kolektyvinėje sutartyje. Arba asmuo susitartų su darbdaviu. Iki šiol papildomas dienas numatė Vyriausybės nutarimas.
„Nebe tie laikai“, – gynė darbdavių poziciją liberalas Gintaras Steponavičius.
Nuo 2017 -ųjų bus galima dirbti ne daugiau kaip 180 valandų viršvalandžių per metus – 60 valandų daugiau nei dabar. Už viršvalandžius darbdavys atsiskaitytų arba pinigais, arba atostogomis, ko dabar nėra.
Konservatorius Dainius Kreivys siūlė eiti dar toliau – naikinti maksimalią metinę viršvalandžių trukmę. Tačiau šiai pataisai nebuvo pritarta.
Pasijuto prievartaujamas
Vytautas Matulevičius pasiskundė, kad frakcijos seniūnai „prievartauja frakcijos narius balsuoti kitaip nei jie nori“. Tačiau Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė tikinti, kad parlamentarai balsuoti atėjo pasiruošę. Seimo posėdyje dalyvauja ir premjeras Algirdas Butkevičius.
Dirbančiuosius ir darbdavius paveiksiantis taisyklių rinkinys sulaukė prieštaringų vertinimų tiek visuomenėje, tiek politikos kuluaruose. Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlė iki rinkimų apskritai nepriimti jo.
Keitė tik detales
Tačiau Seimas vis tik ėmėsi galutinio svarstymo ir priėmimo. Didelei daliai straipsnių pritarta be jokių diskusijų, buvo keičiami tik atskiri žodžiai. Pavyzdžiui, 45 straipsnyje išbraukė taisyklę, kad darbdavys darbuotojui apie tam tikras pasikeitusias sąlygas turi pranešti prieš mėnesį. Mėnuo pakeistas formuluote „protingas laikas“.
Tačiau atrodė, kad daliai parlamentarų nelabai rūpi Darbo kodekso nuostatos, skambėjo telefonai, politikai bendravo kitomis temomis, o bent trečdalis kėdžių buvo tuščios.
Iki pietų buvo pritarta jau 67 Kodekso straipsniams iš 260.
Balsuojant už Kodekso straipsnius nuspręsta, kad šalies įmonėse išliks darbo tarybos. Seimas dėl to apsisprendė iš esmės. Tiesa, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo kitos nuomonės.
„Tai svetimkūnis. Jos neprigijo ir neprigis. Ir blogiausias dalykas, kai jos bus steigiamos prievarta“, – yra sakęs socialdemokratas Algirdas Sysas, pasak kurio, Lietuvoje yra tik 6 tūkst. darbuotojų, dabar priklausančių darbo taryboms, o profesinės sąjungos vienija apie 8-9 proc. visų darbuotojų.
Dabar darbo tarybos kolektyvuose, kur nėra profesinių sąjungų, yra tarpininkės tarp darbuotojų ir darbdavio.
Balsavimuose dėl Kodekso straipsnių balsuodavo kiek daugiau nei 80 narių iš 141. Kai Seimas gegužės pradžioje dėl naujojo Darbo kodekso balsavo po svarstymo, dalyvavo mažiau negu pusė Seimo narių – 58 iš 141.
Užkliuvo nėščiųjų teisės
Nedideles Kodekso straipsnių pataisas antradienį posėdžio metu siūlė tik keli tie patys parlamentarai. Daugiau diskusijų sulaukė Kodekso nuostata, kuri sako, kad „Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu“.
Ten taip pat skelbiama, kad nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais.
„Jeigu mums rūpi demografinė situacija, kalbėkime apie moters norą apsispręsti grįžti į darbo rinką. Ši pataisa siūlo ne apsaugą, o baudžiavą“, – teigė Dalia Kuodytė parlamentarui Rimantui Jonui Dagiui, kuris siūlė keisti nuostatą. Jis baiminosi, kad įteisinama galimybė lengviau atleisti nėščias moteris.
R.J.Dagiui užkliuvo ir straipsnis, nusakantis Laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimą. Tačiau straipsniui, kuris apibrėžia tokių įmonių dalyvavimą darbo rinkoje, galiausiai pritarta.
Todėl Laikino įdarbinimo įmonės ateityje galės veikti ir be licencijos. Seimas darbuotojų nuomą įteisino 2011 metų pavasarį.
„Mes atidarome Pandoros skrynią bet kokioms įmonėms, kurios išveža lietuvius“, – perspėjo R.J.Dagys.
Kodekso priėmimą parlamentarai vadina svarbiausiu „šios Seimo kadencijos darbu“.
Pritarė ir „nulio valandų“ darbo sutartims
Seimas pritarė ir atgarsio sulaukusioms nenustatytos apimties darbo sutartims, kai darbdaviai gali susitarti su darbuotojais dirbti nenustatytą laiką. Tokia tvarka, beje, galioja ir Didžiojoje Britanijoje.
„Tokios sutartys neturi jokių socialinių garantijų, tu lauki, kol būsi įdarbintas. Tu pakimbi ore“, – kalbėjo R.J.Dagys, apkaltinęs socialdemokratus išdavyste.
Tačiau straipsnis buvo priimtas. Vadinamosios „nulio valandų darbo sutartys“ sutiktos nevienareikšmiškai, tačiau manoma, kad darbo rinką padarys lankstesnę.
Atleistiesiems – kitokios išmokos
Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusį vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka, o iki metų – pusės darbo užmokesčio išmoka.
Nuo 2017 metų ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui, vienoje vietoje dirbusiam vienerius ar daugiau metų, bus išmokama dviejų vidutinių darbo užmokesčių išeitinė išmoka.
Seimas tam pritarė balsuodamas dėl naujojo Darbo kodekso.
Taip pat apsispręsta, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turės būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus, – prieš dvi savaites. Šie terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų ir kuriems iki pensijos likę mažiau kaip 5 metai, trigubinami – jei lieka mažiau kaip dveji metai bei neįgaliesiems.
Ginčai dėl darbo laiko
Darbo kodekse įrašyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę. Tačiau konservatorius Dainius Kreivys mano, kad griežtas reguliavimas nereikalingas. Esą kitas darbuotojas gali suderėti ir trumpesnį laiką, tačiau tokį patį rezultatą. Seimas nepritarė jo siūlymui.
R.J.Dagys irgi prieštaravo, kad Vyriausybei leista nustatyti sutrumpinto darbo laiko normą darbuotojams, kurie dirba kenksmingomis darbo sąlygomis.
Taip pat nuspręsta, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos.
Be to, nesutarimų sukėlė ir kitos nuostatos. Pavyzdžiui, Darbo kodekse įrašyta, kad darbdavys turi teisę mokėti pastovų darbo užmokestį nepaisydamas faktiškai išdirbtos darbo laiko normos.
„Atleiskit, kiti laikai atėjo“, – sakė liberalas G.Steponavičius nustebusiam konservatoriui R.J.Dagiui. Tačiau jo kritikos Seimas neišgirdo – lankstesni darbo santykiai ir darbo valandų skaičiavimas buvo priimtas.
Atostogos – formaliai trumpesnės
Seimas pritarė ir atostogų skaičiavimo naujai tvarkai. Pagal naująjį Darbo kodeksą nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę, ir 24 darbo dienas – jei dirbama šešias dienas. Dabar jos trunka 28 kalendorines dienas.
Pagal naująjį Darbo kodeksą nuo kitų metų atostogos truks 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę.
Seimas taip pat pritarė valdančiųjų frakcijų vadovų „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, „tvarkiečio“ Kęstučio Bartkevičiaus ir socialdemokratės Irenos Šiaulienės pataisai – darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliesiems numatomos 25 dienų kasmetinės atostogos.
Seimas nepritarė V.Matulevičiaus pasiūlytai pataisai, kad bendrovės 25 proc. pelno skirtų darbuotojų skatinimui. Dėl to yra piktinęsi verslo atstovai.
Streikuoti galės ir darbdavys
Baigiant Kodekso svarstymą, apsispręsta ir dėl lokauto. Tai naujas dalykas Lietuvos darbo teisėje, kai darbdavys galės skelbti streiką. Tokiu atveju darbdavys galės sustabdyti darbus. Tai yra savotiškas darbdavio ginklas prieš darbuotojus, kai kyla konfliktinės situacijos.
Darbdavys galės sustabdyti darbo sutartis, kol vyksta lokautas. O į atsilaisvinusias darbo vietas darbdavys gali pagal terminuotas darbo sutartis priimti naujus darbuotojus, pasitelkti laikinuosius darbuotojus ar pasiūlyti kitiems įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams, nepažeisdamas šio kodekso nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų, dirbti papildomą darbą.
Seimo nariai ir sveikino, ir peikė save
Seimo nariai sveikino vieni kitus, kad pagaliau papunkčiui apsispręsta dėl Darbo kodekso straipsnių. Vieni sakė, kad tai yra neblogas rezultatas, kiti mato jame trūkumų, o dar kiti jau siūlo nebalsuoti už Kodeksą.
„Darbo santykiai galėjo būti reglamentuoti lanksčiau, kad konkurencinės sąlygos būtų dar geresnės. Darbo kodeksas galėjo būti dar lankstesnis“, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovas G.Steponavičius, neturėjęs daug priekaištų dėl naujojo Kodekso.
Tačiau konservatorius J.R.Dagys teigė, kad šis Darbo kodeksas nesusijęs su socialine politika. Jis kritikavo priimtas laikinas sutartis, neįgaliesiems sumažintas išmokas, atostogų trumpinimą, galimybė laikino įdarbinimo įmonėms neturėti licencijų.
Priėmėme tokių dalykų, kurie mums nesisapnavo.
„Priėmėme tokių dalykų, kurie mums nesisapnavo“, – sakė R.J.Dagys, kuris siūlė nebalsuoti už tokį Darbo kodeksą.
„Manau, kad Seimas persistengė šiandien. Išbalansavom darbdavių ir darbuotojų galias. Vieni super džiaugsis, kiti super liūdės“, – perspėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.
Premjeras A.Butkevičius teigė, kad naujas Darbo kodeksas yra labai svarbus Lietuvai, nes šalis labai atsilieka pagal konkurencingumą pasaulyje.
Pasak jo, lyginant su dabar galiojančiu Kodeksu, yra lankstesni darbo laiko, naujų darbo formų įteisinimai, greitesnis atleidimas ir lankstesnis išmokų teikimas.