Esminė reforma
Tai sunkus ir didelis paketas. Siūloma labai radikalių pakeitimų, – teigė A.Sysas.
Pirmadienį politikams ir verslo atstovams buvo pristatytas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktas Lietuvos socialinio modelio tyrimas. Trečiadienį Seimo Darbo ir socialinės apsaugos komitete bus paaiškinta, kaip reformos įgyvendinimas vyks toliau. Yra paruoštas įstatymų pakeitimų kompleksas.
Parlamentaras Algirdas Sysas 15min.lt teigė, kad siūloma daug esminių pakeitimų: „Ministerija turėtų užbaigti darbus, Darbo kodekso projektą pasiūlyti darbdaviams ir profesinėms sąjungoms, Trišalė taryba turėtų pasakyti savo sprendimą ir tada visos diskusijos turi persikelti į Seimą. Tai sunkus ir didelis paketas. Pamenu, pirmąjį Darbo kodeksą mes svarstėme 4 metus.“
Pasak jo, siūloma mažinti išeitines išmokas, už neteisėtą atleidimą siūloma numatyti 12 mėnesių maksimalią kompensaciją. „Siūloma labai radikalių pakeitimų, net iki to, kad būtų galima sudarinėti žodines sutartis. Į šį pasiūlymą žiūriu skeptiškai, nes pas mus ir rašytinės sutarties dažnai nesilaikoma.
Kalbant apie darbo santykius naudojamas terminas „liberalizavimas“. Nebijau to žodžio, bet jis dirbantiesiems sukelia neigiamą reakciją. Kartais darbo santykių liberalizavimas naudingas ir darbuotojams, pavyzdžiui, lankstinant darbo valandas arba atsisakant materialinės atsakomybės“, – kalbėjo A.Sysas.
Palankesnis darbdaviams
Parlamentaras nurodė, kad siūloma 40–48 valandų darbo savaitę reglamentuoti liberaliau, leidžiant lanksčiau paskirstyti valandas kiekvieną dieną. „Šiandien turi būti apmokama už viršvalandžius, tačiau už juos dažniausiai nemokama. Net ir tų valandų, kurias leidžia dabar galiojantis Darbo kodeksas ir kolektyvinė sutartis, nei viena verslo šaka neišnaudoja. Šaukiama, kad reikia daugiau, bet neišnaudojama, kas yra. Tiksliau išnaudojama, bet nesumokama“, – piktinosi politikas.
Galiu pasakyti – taip, norima labiau nuskriausti darbuotoją, – nurodė parlamentaras.
A.Syso teigimu, pakeitimais labiau atsižvelgiama į darbdavių interesus: „Jei iš konteksto imsime vieną ar kitą pasiūlymą, tai galiu pasakyti – taip, norima labiau nuskriausti darbuotoją. Kita vertus, jeigu jūs pasižiūrėtumėte darbdavių ir profesinių sąjungų atsiliepimus 2003 m., kai buvo priiminėjamas Darbo kodeksas, visi šaukė, kad Sysas prastūmė darbuotojams itin naudingą kodeksą, o įmonių pelnų nebus ir jos išsikraustys į užsienį.
Tuo pat metu profsąjungos sakė, kad Darbo kodeksas toks liberalus, jog po jo priėmimo profsąjungų Lietuvoje neliks. Ir jos liko, ir darbdaviai uždirbo didelius pelnus. Grįžome prie pajamų ir pelningumo, kuris didesnis nei 2008 m., nors darbo užmokesčio augimas primena ašaras.“
Daug pakeitimų
Pakeitimais siūlomas paprastesnis įdarbinimas, išeitinių išmokų mažinimas iki mėnesio darbo užmokesčio (dabar gali būti iki šešių mėnesių). Taip pat numatyta žodinė darbo sutartis.
Pakeitimais siūlomas paprastesnis įdarbinimas, išeitinių išmokų mažinimas iki mėnesio darbo užmokesčio (dabar gali būti iki šešių mėnesių). Taip pat numatyta žodinė darbo sutartis. Tokia nuostata būtų užkertamas kelias tais atvejais, kai nesant rašytinės sutarties bandoma įrodinėti, kad darbo santykių visai nebuvo.
Naujojo darbo kodekso projekte yra ir daugiau mažesnių naujovių. Pavyzdžiui, reglamentuotas nekonkuravimas darbuotojui išeinant iš darbo. Iki šiol tai reglamentavo tik teismų praktika. Naujasis kodeksas suteiktų galimybę numatyti sankcijas ir už komercinių paslapčių atskleidimą.
Išskiriami maži darbdaviai, kurių įmonėse dirba mažiau nei dešimt žmonių. Jiems negalios daugelis įpareigojimų taikyti įvairias garantijas.
Darbuotojai ir darbdavys galės susitarti dėl konkrečios sumos už viršvalandžius. Jų skaičiavimo tvarka kaip pat keičiasi.
Derėtis nepavyksta
Iki šiol pasiūlymai derinti nebuvo. Mes turime visai kitus pasiūlymus, – teigė A.Černiauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas 15min.lt sakė, kad iki šiol pasiūlymai derinti nebuvo.
„Mes turime visai kitus pasiūlymus. Pavyzdžiui, kad išeitinės kompensacijos liktų tokios pačios, bet jas mokėtų garantinis fondas. Kažkodėl į tai niekas nekreipia dėmesio, o kodekso kūrėjai galvoja, kad jie yra teisūs ir žino geriau“, – minėjo jis.
Pašnekovo teigimu, dabartinis Darbo kodeksas yra pakankamai lankstus, bet tą lankstumą galima pasiekti per kolektyvinius susitarimus: „Teiginys, kad Skandinavijoje darbo santykių reglamentavimas yra labai liberalus ir ten darbdaviai elgiasi, kaip nori, nėra tiesa, nes ten būtent per kolektyvines sutartis daugelis klausimų griežtai sureguliuoti.
Reikia tik vieno, kad darbdavys susitartų su darbuotoju. Kolektyvinėmis sutartimis būtų galima išspręsti ir viršvalandžių klausimą, kurį vis kelia darbdaviai. Tas pats dėl darbo laiko reguliavimo.
Problema ir yra tie, kurie daugiausia triukšmauja. Verslo, Pramonininkų, Verslo darbdavių konfederacijos yra paprastos asociacijos ir jos neturi jokių įgaliojimų derėtis. Jos atstovauja verslui ir tikisi, kad susitarus su politinėmis partijomis pavyks pakeisti įstatymą be derybų su darbuotojais. Mūsų darbdaviai iš viso derėtis nėra įpratę – turi būti taip, kaip jie nori.
Didesnėse įmonėse, kuriuose galioja kolektyvinės sutartys, darbdaviai visiškai nesiskundžia dėl blogo Darbo kodekso. Per apklausas 27 proc. darbdavių teigė, kad galiojantys įstatymai juos visiškai tenkina.“
Darbuotojai neapsaugoti
Darbdaviai yra labai lojalūs vieni kitiems. Jeigu žmogus ima bylinėtis su darbdaviu, tai jam susirasti darbą tame rajone nėra šansų.
A.Černiauskas priminė, kad per krizę buvo atleista apie 200 tūkst. darbuotojų. Beveik visi savo noru arba šalių susitarimu.
„Keista, nors darbo nebuvo, darbuotojai darbovietes palikdavo savo noru. Jei darbdavys nori atleisti darbuotoją, jis turi tiek svertų ir galimybių, kad žmogui kovoti yra labai sudėtinga.
Reikia nepamiršti, kad darbdaviai yra labai lojalūs vieni kitiems. Jeigu žmogus ima bylinėtis su darbdaviu, tai jam susirasti darbą tame rajone nėra šansų. Nesenas atvejis – „Pasvalio sūrinėje“ buvo atleista apie 100 žmonių šalių susitarimu išmokant mažesnes kompensacijas, negu jiems priklauso.
Darbdavys pažadėjo priimti žmones atgal į darbą, jeigu verslas ims sektis, o jei pradėsi bylinėtis, apie tai visi sužinos, darbą Pasvalio rajone susirasti bus labai sunku. Darbdaviams nereikia žmonių, kurie ieško teisybės“, – kalbėjo pašnekovas.
Darbo nebrangina
Latvijos ir Estijos įmonės niekuo nesiskiria, bet latviai minimalų darbo užmokestį kelia iki 360 eurų. Ar ten verslui sekasi žymiai geriau? Lietuvoje 30 proc. dirbančių darbuotojų gyvena žemiau skurdo ribos, – piktinosi A.Černiauskas.
Profesinių sąjungų konfederacijos vadovas apgailestavo, kad darbuotojai Lietuvoje dažniausiai nebrangina darbo vietos. Yra nemažai pravaikštų, darbo vietoje vartojamas alkoholis.
„Žinojimas, kad bus atleistas iš darbo, žmogui jokio streso nesukelia. Galbūt todėl, kad mokami labai nedideli atlyginimai“, – svarstė A.Černiauskas.
Paklaustas, ar Lietuvos verslininkai turi iš ko mokėti algas, jis siūlė pasižiūrėti į kaimynus: „Latvijos ir Estijos įmonės niekuo nesiskiria, bet latviai minimalų darbo užmokestį kelia iki 360 eurų. Ar ten verslui sekasi žymiai geriau? Lietuvoje 30 proc. dirbančių darbuotojų gyvena žemiau skurdo ribos. Ar tai nėra absurdas, kai žmogus turi darbą, kuris neužtikrina minimalių jo poreikių?“
Pasak A.Černiausko, naujasis projektas sukels daug diskusijų: „Dėl visko galima tartis, bet kai naujojo kodekso kūrėjai sako, kad leis žmonėms užsidirbti, o tuo pat metu sudaroma tokia laiko apskaita, kad darbuotojas dirbdamas po 72 valandas per savaitę negaus apmokėjimo už viršvalandžius, tai yra absurdas.
Yra ir sveikintinų siūlymų. Pavyzdžiui, liberalizuoti terminuotas darbo sutartis, tačiau padidinti darbdavio mokesčius, kad atleistas darbuotojas gautų didesnę pašalpą. Mus domina ne utopiniai įstatymai, o konkretūs sprendimai ir jų įgyvendinimas. Patys siūlome kai kuriuose kodekso keitimus, todėl diskusijų bus daug.“
Pasiteiravus, kaip vertina atleidimo iš darbo terminų trumpinimo pasiūlymą, konfederacijos vadovas teigė, kad jis nėra toks blogas, jeigu bus įgyvendintas iki galo. „Atleidimas iš darbo susijęs su bedarbio pašalpa. Jeigu bus taip, kaip siūloma, kad bedarbio pašalpa bus mokama 9 mėnesius, tai galima apie tai diskutuoti. Pirmus tris mėnesius – 75 proc., kitus tris – 50 proc. ir likusius tris – 35 proc., bet ne mažiau nei pusė minimalaus atlyginimo.
Mums svarbu, kad dirbantysis nebūtų užguitas. Dabar žmogus uždirba vidutiniškai 2 tūkst. litų. Jis netenka darbo, gauna ES kontekste vidutinio dydžio išeitinę kompensaciją ir traukia į Darbo biržą, kur jam mokama 550 Lt išmoka. Pajamos krenta 3-4 kartus. Kaip tokiu atveju bendrauti su darbdaviu, kai žinai, kas laukia netekus darbo? Estijoje bedarbis pusmetį gauna pusę darbo užmokesčio, kitą pusmetį – 40 proc.“, – kalbėjo A.Černiauskas.
Darbdaviai džiaugiasi siūlomais pakeitimais
Investuotojų forumo direktorė Rūta Skyrienė 15min.lt sakė, kad Darbo kodeksas keičiamas teigiama linkme – atsiranda įvairesnių sutarčių, daugiau laisvės atsiranda ir darbuotojui, ir darbdaviui. Darbuotojas galės rinktis ir darbą nepilną darbo dieną, ir darbą namuose. Tokie pokyčiai būtų ryškiai matomi.
Darbdaviai jaučiasi įkaitais
Atėjo metas darbdavius atleisti nuo socialinės rūpybos, kuri yra valstybės pareiga, – minėjo Investuotojų forumo direktorė.
Pasak pašnekovės, atėjo metas darbdavius atleisti nuo socialinės rūpybos, kuri yra valstybės pareiga.
„Darbdavius laikyti kaip įkaitus ir versti juos mokėti dideles išeitines kompensacijas, vadovautis dideliais įspėjimo terminais reiškia darbo rinkos vystymosi sustabdymą. Darbo užmokestis auga. Apie 60 proc. investuotojų didina ir darbuotojų skaičių, ir atlyginimus, ir investicijas. Jie tikisi, kad valstybė gerins aplinką, kuriose jie investuoja.
Liberalizavus įstatymus būtų lengviau priimti naujus žmonės, lengviau kurtųsi naujos darbo vietos ir mažėtų nelegalus darbas. Visos šios problemos susijusios su perdėtu reguliavimu ir per dideliais mokesčiais. Visi puikiai supranta, kad vokeliai atsirado dėl didelių „Sodros“ įmokų.
Kita problema, kuo labiau kodeksas smaugia, tuo daugiau darbdavių jo nesilaiko. Tiesiog ieškoma būtų, kaip reguliavimą priartinti prie normalaus gyvenimo. Ar normalu, kad 25 proc. darbuotojų dirba nepilną darbo dieną?“ – kalbėjo R.Skyrienė.
Atsilikome nuo konkurentų
Mes likome visiškai užpakalyje. Visos valstybės, su kuriomis konkuruojame dėl investicijų, tuos pokyčius padarė, – minėjo R.Skyrienė.
Pašnekovei nuostabos nekėlė ir siūlymas įteisinti žodinius susitarimus: „Žodiniai susitarimai jau dabar egzistuoja ir nematau nieko blogo, kad jie bus įteisinti. Taip bandoma paskatinti ir socialinį dialogą. Dabar jo trūksta, kolektyvinių sutarčių mažai. Kai atsiras galimybė tartis, tai ir susitarimų skaičius išaugs. Galbūt tada bus ir dirbančiųjų didesnis noras tapti profesinių sąjungų nariais. Dabar profesinės sąjungos, kurios junga 8 ar 10 proc. dirbančiųjų, valstybės lygmeniu kalba už visus.“
Pasak R.Skyrienės, pokyčiai būtini. „Mes likome visiškai užpakalyje. Visos valstybės, su kuriomis konkuruojame dėl investicijų, tuos pokyčius padarė. Manau, kad ir socialdemokratai, nors tai ir kairiųjų pažiūrų partija, jaučia, kad pokyčiai būtini. Jų reikia ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams.
Dabartinis Darbo kodeksas moraliai paseno. Atsirado visiškai naujų verslų, kurie į tuose rėmus nebetelpa. Neįmanoma šių dienų pasaulyje prieš dvi savaites sudaryti darbo grafikų. Užsakymai ateina čia ir dabar. Padaryti reikia greitai“, – sakė ji.
Rytoj skaitykite: Vyriausybė tyliai pasirengė didžiulei mokesčių sistemos reformai, kuri atsilieps kiekvienam
