Taisyklės, kuriomis siekiama primesti biudžetinę drausmę ES šalims narėms, buvo sukurtos po ekonominės krizės ir jos turi būti atnaujintos, laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė P.Gentiloni.
„Dabar mes susiduriame su kitais iššūkiais: kova prieš klimato kaitą ir pavojumi ilgą laiką turėti mažą (ekonomikos) augimą ir mažą infliaciją“, – teigė eurokomisaras.
ES Stabilumo ir augimo paktas šalyse narėse riboja biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o bendrą valstybės skolą – iki 60 proc. BVP.
Kai kurioms šalims pavyko įgyvendinti šiuos reikalavimus griežtai taupant ar sulaukus ekonominės sėkmės, tačiau kitos valstybės atsilieka dėl per didelių skolų.
Pakto kritikai jau seniai teigia, jog šalims reikia daugiau lankstumo, kad šios galėtų leisti pinigus ten, kur reikia ekonomikai paskatinti ar kovoti su nuosmukiu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš kurį laiką taip pat paragino sušvelninti fiskalinės drausmės reikalavimus ES šalims.
„Mums reikia daugiau ekspansinės politikos, kad galėtume daugiau investuoti. Europa negali būti vienintelė vieta, kur to negalima padaryti“, – leidiniui „The Economist“ sakė E.Macronas.
Buvęs Italijos premjeras P.Gentiloni sakė, kad pradės konsultacijas dėl griežtų fiskalinės drausmės taisyklių privalumų ir trūkumų, o pasiūlymus pateiks antroje 2020 metų pusėje.
Daug įsiskolinusi jo gimtoji šalis yra viena aktyviausių dabartinių taisyklių priešininkių.
