Blogiausia padėtis, remiantis Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, yra Lietuvos pasienio – Pagėgių, Varėnos, Šalčininkų – savivaldybėse. Kai vienam tūkstančiui gyventojų Pagėgiuose tenka net 900 skolų, Varėnoje, Šalčininkuose vienam gyventojui tenka 690–730 skolų tūkstančiui gyventojų.
„Šie skaičiai kelia nerimą“, – apibendrino Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Tuo metu Utenoje ir Birštone įsiskolinimas tūkstančiui gyventojui siekia 240–280 nesumokėtų skolų. Lietuvos vidurkis yra apie 420 pradelstų skolų tūkstančiui gyventojui.
Kur baudas moka pažangiausiai, kur – prasčiausiai?
Tiesa, didesnę dalį (apie 50–60 proc.) skolų sudaro administracinės nuobaudos. Pirmaujančios savivaldybės blogąją prasme yra Šalčininkai, Pagėgiai, Varėna. Čia tūkstančiui gyventojų tenka kiek mažiau nei 400 nesumokėtų baudų.
Tuo metu Birštone, Utenoje, Panevėžyje administracines skolas gyventoajai moka drausmingiau. Baudų skaičius šiose savivaldybėse tūkstančiui gyventojų siekia apie aštuoniasdešimt kelis vienetus. Lietuvos vidurkis yra apie 159 vienetus tūkstančiui gyventojų.
Atitinkamai Lietuvos antstolių rūmai paskaičiavo, kiek nesumokėtų baudų tenka vienam savivaldybės gyventojui. Šalčininkų, Varėnos, Kelmės rajone kiekvienam gyventojui tenka po 126 eurus nesumokėtų administracinių nuobaudų.
O Birštone, Utenoje ir Neringoje nesumokėtos baudos dydis siekia vos apie 24 eurus. Lietuvos vidurkis yra apie 50 eurų nesumokėtų baudų.
Kaip pastebi Lietuvos antstolių rūmų atstovai, žmonės nemoka ne tik baudų, bet ir alimentų. Tūkstančiui gyventojų Kelmėje, Raseiniuose, Pagėgiuose tenka virš 30 bylų. Tuo metu Skuodo, Akmenės ir Vilniaus rajone – apie 7 bylas tūkstančiui gyventojui. Vis dėlto, Lietuvos vidurkis yra didesnis (apie 16 bylų).
„Tai mūsų visų ne skaudulys, o gėda, nes ką ką, bet vaikus mes turėtume mylėti ir stengtis juos išlaikyti“, – situaciją apibendrino I.Gaidelis.
Jei kalbėtume apie alimentų įsiskolinimo skolą, tenkančią vienam gyventojui, Biržai, Kalvarija ir Pagėgiai įsiskolinę yra virš 150 eurų. Nors Lietuvos vidurkis šiuo punktu yra virš 71 euro, Birštono įsiskolinimas yra mažiausias ir siekia 25 eurus.
Kadangi gyventojai turi ir kitų įsipareigojimų – vartojimo paskolas, mokesčius už komunalines, telekomunikacijos paslaugas, Lietuvos antstolių rūmai apskaičiavo ir tai.
Anot Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko, tokių baudų yra pakankamai daug. Akmenės, Radviliškio, Kelmės rajone situacija blogiausia. Juose fiksuojama po 430–450 nesumokėtų skolų vienetų tūkstančiui gyventojų. Birštone, Palangoje, Klaipėdoje šis skaičius nesiekia 150. Tuo metu Lietuvos vidurkis yra apie 250.
Jeigu kalbėtume apie pinigų skolas, netikėtai į pirmą vietą įsiveržė Neringa. Tačiau, kaip sako I. Gaidelis, tai nėra bendras savivaldybės vaizdas.
„Matome skolų žemėlapyje Neringa pažymėta žaliai. Tai mums indikuoja, kad yra keli asmenys su didelėmis skolomis. Tai neparodo tikrojo savivaldybės vaizdo. Nes žmonių yra nedaug, o keli žmones duoda tokį rezultatą“, – aiškino jis.
Vilniaus ir Marijampolės savivaldybėse piniginės skolos taip pat yra didelės, tuo metu Birštone, Kretingoje ir Visagine gyvenantys žmonės yra mažai įsiskolinę. Jų skolos siekia iki 450 eurų.
Kas dažniausiai yra linkęs įsiskolinti?
Lietuvos antstolių rūmai nupiešė ir į antstolių akiratį patenkančių žmonių portretą.
Dažniausiai pas antstolius papuola nuo 34–44 metų amžiaus asmenys, kurie sudaro 32 proc. visų skolininkų. Bendra išieškoma suma iš vidutinio amžiaus asmenų grupės yra 504 mln. eurų.
Iš jų 42 mln. yra nesumokėtos administracinės baudos, 67 mln. eurų – vaikų priteistas išlaikymas, 506 mln. sudaro piniginės skolos juridiniams/fiziniams asmenims.
„Turime tam tikrą asmenų grupę, kuri labiausiai patenka į anstolių veiklos zoną. Dažniausiai pasitaikančios išieškančios sumos yra administracinės baudos. Kaip gaila, mūsų Lietuvos piliečiai sunkiai laikosi administracinės teisės taisyklių, daro pažeidimus“, – kalbėjo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Jonas Petrikas.
Anot jo, kasmet antstoliai gauna apie 100 tūkst. administracinių baudų iki 300 eurų, dalis skolininkų piktybiškai negrąžina skolų.
„Turime piktybinius skolininkus, kurie tikrai nusprendę nemokėti skolų, žino, kad įstatymiškai nieko nepadarysime“, – pridūrė antstolis.
Skolų atostogos, mažesnės išskaitos ir kiti palengvinimai suteikia pažeidėjams siekiamybę nesilaikyti įstatymų, spaudos konferencijoje pabrėžė J. Petrikas.
„Mes turime aibę palengvinimų išieškojimo prasme ir suteikiame pažeidėjams viltį arba norą nesilaikyti įstatymų. Vadinasi, jie gali gauti daug baudų, išieškojimai bus pakankamai neženklūs iš atlyginimų, jie gali nedirbti. Yra sumų, iš kurių negalima apskritai išieškoti. Jie gali visiškai nesilaikyti įstatymų“, – toliau kalbėjo jis.
Skolų grąžinimo padeda išvengti ir šešėlinės pajamos.
„Vieša paslaptis, kad tam tikrais atvejais mes judiname vykduomuosius dokumentus ir tikrindami skolininkų darbovietes, darbo užmokesčius, matome, kad įmonės vadovai gauna 70 eurų per mėnesį, dirba per mėnesį būdami vadovais savo įmonėje tik valandą, dirbą pagal pasirinkimą. Tai iš tokių asmenų išieškojimai yra neįmanomi“, – teigė J. Petrikas.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys daro išvadą, kad tam tikri palengvinimai, žmonių neigiamas požiūris į įstatymą ir į pareigūnų darbą sudaro sąlygas teisiniam nihilizmui.
„Galima elgtis, kaip nori, galima nesilaikyti įstatymų, galima turėti baudų ir po to didelių pasekmių nebus“, – pridūrė vyras.
Svarbu investuoti į regionus
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo teigimu, skolininkų mažiausiai ten, kur didžiausios gyventojų pajamos.
„Ten, kur yra uždirbamos pakankamos pajamos, kurios įvairiais kampais lenkia Lietuvos vidurkį, žmonės skolinasi atsakingai. Problemos prasideda su regionais“, – spaudos konferencijoje sakė M. Dubnikovas.
Anot jo, čia yra raktas, sprendžiant anksčiau įvardytas bėdas. Tai reiškia, kad, norint sumažinti skolininkų sąrašą, reikia auginti investicijas ir pajamas regionuose.
„Investicijos į regionus, didelių įmonių atėjimas lemia, kad pajamos tuose regionuose pakyla. Fabrikų, paslaugų centrų pritraukimas į regionus yra raktas, kuris leistų ne tik pakelti bendrą žmonių gyvenimo lygį, bet ir išspręsti žmonių problemas“, – konstatavo ekspertas.
Didesnės pajamos, anot jo, pagerintų ne tik gyvenimo kokybę, bet ir sudarytu sąlygas, kai būti skolingu būtų nepatogu.
Ten, kur aukštesnės pajamos, tas, kas yra šešėlyje, pasislėpęs, negrąžinantis skolų, jo gyvenimo kokybė menksta. Tai nėra patogus būdas, nėra patogu ir nešiotis daug grynų pinigų, jais atsiskaitinėti ir žiūrėti per petį, kad kažkas jų nepaimtų“, – mintimis dalijosi M. Dubnikovas.
