Miestai visoje Kinijoje aplink esančius sklypus vis dažniau panaudoja profesinio mokymo centrų, vadinamų „mokymo gamyklomis“, statyboms. Jie skirti šimtų tūkstančių kinų studentų ugdymui.
Centrinė šalies valdžia šiam projektui negaili pinigų ir tokiu būdu nori padidinti kvalifikuotų darbuotojų skaičių.
Centrinė šalies valdžia šiam projektui negaili pinigų ir tokiu būdu nori padidinti kvalifikuotų darbuotojų skaičių, Pekinui siekiant Kinijos ekonomiką palenkti aukštųjų technologijų kūrimo linkme.
„Galima statyti kiek tik nori, tačiau kol nebus gerų mokytojų, geros mokymo programos ir tinkamos sistemos, tai tebus pinigų švaistymas“, – sakė Stanfordo universiteto dėstytojas Scottas Rozelle, kurio viena iš domėjimosi sričių yra profesinis mokymas Kinijoje.
Tiesa, niekas neabejoja, kad Kinijai būtina kelti savo darbuotojų profesinį lygį. Namų dekoro prekes Šiaurės Rytų Kinijoje gaminančios įmonės vadovas Wayne Zhangas pats susidūrė su šia problema. Anot vyriškio, iš praėjusiais metais ieškotų 100 naujų darbuotojų jis surado vos 60, o to priežastis yra minėta likusiųjų kandidatų kvalifikacijos stoka.
Darbo jėgai traukiantis ir senėjant, Kinijai taip pat būtina pasiekti didesnį esamų darbuotojų produktyvumą.
Štai Centrinės Gansu provincijos sostinė Landžou į savo 2017 m. duris atversiantį profesinių mokyklų parką planuoja pritraukti daugiau negu 150 tūkstančių studentų.
Pietų Kinijos Dziangsi provincijos mieste Gandžou taip pat statomas analogiškas parkas, kuriame veiklą vykdys mažiausiai 10 profesinių mokyklų ir, tikimasi, daugiau negu 100 tūkstančių studentų.
Vis dėlto, daugybei Kinijos profesinių mokyklų iki šiol vargiai sekasi pritraukti studentus dėl blogo įvaizdžio. Be to, dauguma jose dirbančių mokytojų patys niekada nėra dirbę pramonės šakose, apie kurių ypatumus pasakoja studentams.