Valstybės kontrolė negailestingai konstatavo, kad vietoje užsienių investicijų (TUI) pritraukimo už ES pinigus Lietuva nuėjo kitu keliu – pagražino parkus ir šaligatvius. Tam išleidus 850 mln. eurų buvo sukurta tik laikinų darbo vietų: pasibaigus ES paramai, vietoje 266 tūkstančių sukurtų darbo vietų liko vos 33 tūkstančiai.
Laikinai Valstybės kontrolės audito departamento direktoriaus pareigas einantis Julius Lukošius 15min patikino, kad 2007–2013 m. finansinio laikotarpio pinigai nebuvo iššvaistyti – tik nesukūrė to efekto, kurį buvo galima pasiekti.
„Priemonių ir programų buvo pačių įvairiausių, bet visų jų esmė buvo sukurti palankesnę aplinką regionuose investicijoms pritraukti. Tie 850 milijonų eurų yra gerai matyti – tai ir sutvarkyti mūsų šaligatviai, sutvarkyti įvairūs skverai, parkai. Čia yra tie pinigai, jie nenusėdo kažkur, kur jų nematome“, – aiškina J.Lukošius.
Tačiau vertės pinigai nebekuria, laikinos darbo vietos jau panaikintos, o valstybei lieka įsipareigojimai.
„Įgyvendinant kiekvieną projektą, visą laiką reikia prisidėti savo ar skolintomis lėšomis. Be to, sukūrus bet kokios formos turtą vėliau tenka jį prižiūrėti ir išlaikyti, ir tą jau tenka daryti savomis lėšomis. Ar tai būtų savivaldybių biudžeto lėšos, ar valstybės biudžeto, vis tiek tai yra mokesčių mokėtojų pinigai – už skverų, parkų ir šaligatvių tvarkymą vėliau mokėsime mes patys“, – sako J.Lukošius.
Anot jo, Lietuva praleido puikią progą sukurti patrauklią aplinką užsienio investicijoms pritraukti.
„Buvo sutvarkyta labai daug mūsų aplinkos elementų. Aplinka iš tikrųjų gerokai pagerėjo. Tačiau mes turime ribotus išteklius ir turime turėti aiškesnį ir didesnį tikslą, nei tik kad pagražinti aplinką“, – sako J.Lukošius.
Už regionams skiriamas lėšas didžiausia atsakomybė tenka Vidaus reikalų ministerijai, o Ūkio ministerija atsakinga už tiesiogines priemones, kuriomis skatinamos investicijos Lietuvoje. 15min paprašė ministerijų pakomentuoti, kodėl toliau einama tuo pačiu keliu – Valstybės kontrolė konstatavo, kad dabar tvirtinamos priemonės ES pinigų panaudojimui iš esmės primena ankstesniąsias.
Neigiama einamoji sąskaita taip pat parodo, kad pinigai Lietuvoje užsibūti nelinkę – kone nuolat fiksuojamas neigiamas sąskaitos balansas.
VRM teko daugiausia kritikos strėlių
Už regionų plėtrą ir investicijų į juos pritraukimą didžiausia atsakomybė tenka Vidaus reikalų ministerijai. Ilgiausiai prie jos vairo 2007–2013 m. laikotarpiu stovėjo buvęs ministras Raimundas Palaitis, tačiau šioje ministerijoje tuo laikotarpiu pasikeitė iš viso 5 ministrai.
„Lietuvos regionų augimui ir palankios investicinės aplinkos formavimui ES yra skyrusi daugiau nei 2 mlrd. Eur. Tačiau VRM, formuojanti nacionalinę regioninę politiką, organizuojanti, koordinuojanti ir kontroliuojanti jos įgyvendinimą, patvirtino tokias ES paramos kryptys, kurios nesudarė savivaldybėms galimybių atsižvelgti į valstybės strateginius siekius pritraukti TUI“, – teigiama Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Iš regionams skirtų 504 milijonų eurų trečdalis buvo panaudota „stiprinti administracinius gebėjimus“, bet iš jų tik penktadalis atiteko regioninėms priemonėms, tokioms kaip teritorijų planavimas, strateginių ir plėtros dokumentų rengimas, studijos.
„VRM administruotos priemonės neužtikrino regionų ekonominio proveržio, o daugiausiai buvo skirtos gyvenamosios aplinkos, socialinės ir fizinės infrastruktūros plėtrai“, – rėžė Valstybės kontrolė.
Detalizuojama, kad buvo tvarkomos miestų viešosios erdvės, atnaujinamos poilsio ir rekreacinės zonos.
„Šios iniciatyvos yra svarbios ilgalaikėje perspektyvoje, nes prisideda prie tikslinių teritorijų gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimo, tačiau vidutinio laikotarpio perspektyvoje nesukuria apčiuopiamo ekonominio ir socialinio efekto (BVP, užimtumo lygio ar gyventojų pajamų augimo)“, – aiškina Valstybės kontrolė ir pasigenda priemonių užimtumui skatinti ar ekonominei plėtrai.
131 mln. eurų išleidus regioniniams ekonomikos augimo centrams plėsti, daugelyje regionų centrų savivaldybių paslaugų sektoriuje veikiančių įmonių skaičius 2009–2015 m. ne tik nepadidėjo, bet net sumažėjo, nors bendrai šalyje įmonių skaičius išaugo 10 proc.
Skatinant regionų ekonomiką ES pinigais buvo sukurta 266 tūkstančių darbo vietų, tačiau tik 12 proc. iš jų liko pasibaigus pinigams. Du trečdaliai pinigų apskritai buvo nukreipti turtui ar infrastruktūrai įsigyti.
Didžiausi pagal VRM priemones ES remti projektai iki 2013 m.
- Bendra 1483 projektų vertė – 573 mln. eurų:
- 9,1 mln. eurų – Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, jungiančios Alytaus piliakalnį bei jo prieigas su Kurorto ir Miško parkais, įrengimas ir šių teritorijų sutvarkymas bei pritaikymas poilsiui ir rekreacijai.
- 7 mln. eurų – Kompleksinis miesto centrinės dalies (Bažnyčios g., J.Bendoriaus g., Laisvės g., V.Kudirkos g. ir Gedimino g. atkarpomis apribotos zonos) viešųjų erdvių sutvarkymas. (Marijampolė).
- 5,9 mln. eurų – Lietuvos valstybės tarnautojų, atstovaujančių Lietuvos interesams Europos Sąjungoje, kvalifikacijos tobulinimas.
- 5,3 mln. eurų – Lietuvos įsitinklinimo Europos Sąjungoje skatinimas.
- 5,5 mln. eurų – Alytaus miesto stadiono ir aplinkinės teritorijos sutvarkymas.
- 5,1 mln. eurų – Kompleksinis J.Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymas. (Marijampolė).
- 4,8 mln. eurų – Vytauto g. nuo J. Tumo-Vaižganto iki Aerodromo g. aplinkos, viešųjų pastatų fasadų ir erdvių sutvarkymas. (Tauragė).
- 4,7 mln. eurų – Sporto zonos modernizavimas Visagino ežero pakrantėje.
- 4,6 mln. eurų – Tauragės miesto centrinės dalies viešųjų pastatų fasadų ir viešųjų erdvių sutvarkymas, I etapas.
- 4,6 mln. eurų – Kompleksinis Vytauto, Sodo, P. Armino ir P. Kriaučiūno gatvių atkarpų su prieigomis (Vytauto Didžiojo parku) viešųjų erdvių sutvarkymas.
Neklauso rekomendacijų
Finansų ministerija dar anksčiau VRM siūlė itin apriboti investicijas į sporto, kultūros infrastruktūrą, įvairių įstaigų kiemų tvarkymą, gatvių ir stovėjimo aikštelių remontą, individualių namų kvartalų apšvietimą, gatvių asfaltavimą. Ministerija siūlė programose numatyti daugiau pramoninių, nenaudojamų teritorijų ir infrastruktūros konversijos ir jos pritaikymo verslui.
Tačiau ateityje skirstydama naujos finansinės perspektyvos ES pinigus VRM pasirinko labai panašias priemones kaip ir 2007–2013 m.: gerinti viešąjį valdymą ir paslaugų kokybę savivaldybėse, modernizuoti vietos bendruomenėms svarbią infrastruktūrą, diegti aplinkos gerinimo ir aplinkos apsaugos priemones.
Dabar parama daugiausia skiriama vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros tvarkymui; pastatų atnaujinimui ir aplinkinių teritorijų sutvarkymui; miestų kompleksinei infrastruktūrai; poilsio zonų įrengimui ir sutvarkymui.
„Tai yra toms pačioms priemonėms, kurių nauda ekonomikos augimui buvo abejotinai įvertinta 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu. Šios priemonės didina regiono patrauklumą gyventojams, bet ne verslo įmonėms ar jų plėtrai“, – vertina Valstybės kontrolė.
VRM: auditoriai teisūs
Vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius patikino, kad Valstybės kontrolės išvados pagrįstos ir labai konkrečios, o ministerija glaudžiai bendradarbiavo su Valstybės kontrole ir dalį siūlymų pateikė pati.
„Todėl išvadoms visiškai pritariame“, – sako K.Vaitkevičius.
Jis aiškina, kad savu laiku buvo palikta daug iniciatyvos savivaldai, ne visada tinkamai atliekant kontrolę ir vertinimą. O vertinant kai kuriuos projektus pritrūko kompetencijos, žinių.
Jis siūlo vertinant ilgalaikę naudą žvelgti į konkrečius projektus.
„Tarkime, tiesiamas grindinys. Per trumpą laiką investuojant dideles sumas pritraukiama daug darbo jėgos, tačiau baigus statybos darbus, statybininkų nebereikia. Grindinio sukurtas ilgalaikis efektas, tarkime, gali būti daugiau kavinių, tačiau bet kuriuo atveju jau kuriama mažiau darbo vietų. Todėl ne visos trumpalaikės darbo vietos virsta ilgalaikėmis“, – sako K.Vaitkevičius.
Tuo tarpu į investicijas orientuoti projektai, pavyzdžiui, pramonės parkų sutvarkymas, anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje kuria daugiau ilgalaikių darbo vietų.
„Atkreiptinas dėmesys, kad ekonomikos recesijos metu trumpalaikės darbo vietos ir ES parama iš esmės neleido sugriūti ekonomikai ir padėjo išlaikyti darbo jėgos užimtumą“, – pažymi K.Vaitkevičius.
Numato pokyčių regionų politikoje
Formuojant regionų politiką Lietuvoje VRM numato esminių pokyčių.
„Šiuo metu pristatoma Baltoji knyga – rekomendacinės politinės gairės, diktuojančios aiškias kryptis. Baigiamos derybos su regionais dėl specializacijos. Vidaus reikalų ministerija jau pristatė ir „greitų pinigų“ instrumentą, leidžiantį savivaldybėms greitai gauti paramą siekiant pritraukti užsienio investuotoją“, – sako K.Vaitkevičius.
Pavyzdžiui, jei savivaldybė turi suderėjusi su užsienio investuotoju projektą, tačiau trūksta infrastruktūros, „greiti pinigai“ padėtų greičiau ją įrengti.
„Per itin trumpą laiką savivaldybė gali gauti paramą keliui, dujų vamzdžiui, ar elektros linijai nutiesti. Vienintelė sąlyga – per 2 metus turi būti sukurtos darbo vietos. Kitaip pinigus reikia grąžinti“, – sako K.Vaitkevičius.
Jis mini, kad Lietuvos mastu svarbu išlaikyti proporcijas: nekurti infrastruktūros, kuri iš esmės vėliau niekam nereikalinga.
Ūkio ministerija skaičiuoja žalius daigus plyname lauke
Ūkio ministro patarėjas Mindaugas Janulionis linkęs nesutikti su dalimi audito išvadų, tačiau pripažįsta, kad įžvalgų ir vertinimų „pateikė gerų“. Jis skaičiuoja, kad pritraukiamos investicijos kuria darbo vietas, o bendras TUI rodiklis – nėra geriausias atspindys.
Ūkio ministerijai auditoriai taip pat pabaksnojo pirštais – rekomenduota užtikrinti laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valstybinį valdymą ir priežiūrą, tobulinti TUI finansinės pritraukimo priemonės administravimą, siekiant atsekamumo ir nuoseklumo. Išsakyta kritika dėl ES lėšų panaudojimo.
Ataskaitoje minima, kad Ūkio ministerijos rengiami planai buvo nerealistiški, o pati ministerija neinformavo Vyriausybės apie nepasiektus kriterijus. „Investuok Lietuvoje“ teikė nepagrįstai padidintus projektų naudos valstybei vertinimo rodiklius, dalis kriterijų buvo nekonkretūs, neįpareigojantys jų laikytis.
Šiuo metu šimtais rengiama plaukų ir grožio priežiūros, viešbučių ir maitinimo paslaugų specialistų, nors regionuose kuriasi ne viešbučiai ir SPA, o įmonės, kurioms reikia inžinerijos, gamybos, statybos bei gamtos mokslų, matematikos ir kompiuterijos sričių specialistų.
„Pagal TUI projektų sukuriamų darbo vietų skaičių milijonui gyventojų Lietuva užima 15 vietą pasaulyje ir lenkia visas kaimynes, įskaitant Estiją, Latviją ir Lenkiją“, – patikina M.Janulionis. Anot jo, bendrąjį TUI rodiklį, pagal kurį Lietuva velkasi sąrašų apačiose, labiau nulemia pasaulinės tendencijos, įmonių įsigijimo sandoriai, išmokami dividendai ir panašiai.
Anot jo, kontrolieriai neatsižvelgė į sukuriamas darbo vietas, be to, turėtų įvertinti kitus investicijų pritraukimo aspektus: švietimą ir žmogiškųjų išteklių rengimą, žemės, tinkamos infrastruktūros, mokestinių lengvatų, kitus klausimus.
Jis gina ir kontroliuojamą instituciją „Investuok Lietuvoje“, kuri 2016 m. pritraukė 36 TUI projektus, arba 29 proc. daugiau nei 2015 metais.
„Planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičius išaugo daugiau negu pusantro karto – per ateinančius keletą metų įgyvendinant minėtus projektus planuojama įdarbinti 3716 specialistų, – vardija M.Janulionis. – 2016 metais pritrauktos užsienio įmonės planuoja investuoti daugiau nei 135 milijonus eurų į ilgalaikį turtą.
Jis mano, kad ministerija skaidriai administruoja paramos priemones, jos prieinamos kiekvienam potencialiam gavėjui.
M.Janulionis įvardijo, kad ne visos TUI yra prioritetinės – Ūkio ministerija orientuojasi į tokias investicijas, kuomet užsienio bendrovės atlieka investicinius projektus šalyje ir čia kuria naujas darbo vietas.
„Pavyzdžiui, paslaugų centrų, finansinių technologijų ir IT bendrovių investiciniai projektai neturi jokios įtakos sukauptųjų TUI rodikliui, tačiau tai svarbi paslaugų ekonomikos dalis, kurianti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas“, – pažymi M.Janulionis.
Jis prieštarauja ir kritikai, kad apie vangų ES paramos tikslų įgyvendinimą nebuvo informuojama Vyriausybė – esą visa informacija visuomet buvo pasiekiama Stebėsenos informacinėje sistemoje.
„Ataskaitoje teigiama, kad „Investuok Lietuvoje“ siūlo finansuoti valstybei nenaudingus projektus, tačiau investicinių projektų statistika įrodo priešingai. Sutartis pasirašiusios įmonės ketina investuoti 178 mln. Eur į ilgalaikį turtą, sukurti apie 2 900 naujų darbo vietų, kurių vidutinis atlyginimas 37 proc. viršija šalies 2016 metų atlyginimo vidurkį“, – dar vieną auditorių argumentą atremia V.Janulionis, pažymėjęs, kad iki 2016 m. pabaigos buvo pasirašytos 18 finansinės paramos sutartys, pagal jas paramos dydis siekia 32 mln. eurų.
Jis skaičiuoja, kad per 15 metų vien su darbo santykiais susijusių mokesčių pavidalu tokios investicijos atneš 314 mln. eurų, o nuosaikiu vertinimu sukurta pridėtinė vertė sudarys 1,2 mlrd. eurų.
„Didžiąją dalį pajamų įmonės gauna arba ketina gauti būtent iš eksporto. Todėl, užuot konkuravusios su kitais vietos verslais dėl vietinės rinkos, jos pačios kuria paklausą vietos produkcijai, taip dar labiau skatindamos šalies ūkį“, – sako ūkio ministro patarėjas.
Pripažįsta – regionuose reikia tobulėti
M.Janulionis tikina, kad vienas iš pagrindinių Vyriausybės prioritetų – regionų plėtra ir investicijų pritraukimas į mažesnius šalies miestus.
„Todėl daugiausia tobulintinų sričių susijusios su regionų plėtra. Kol kas regionų politika nėra aiškiai padalinta tarp ministerijų ir tai apsunkina šį procesą. Siekiant į regionus pritraukti investuotojus pirmiausia reikia sukurti ekonominius traukos centrus (diskutuojami variantai nuo 4 iki 10), apie kuriuos formuosis funkciniai regionai“, – sako M.Janulionis.
Atliekama studija, kurios pagrindu paaiškėtų, kaip visų ministerijų lėšas kreipti regionų specializacijai, didinti regionų ekonominį gyvybingumą, kelti pragyvenimo lygį, išlaikyti žmones regionuose.
„Kita problema su kuria susiduriama šiame etape – dėl fiskalinių paskatų trūkumo savivaldybės nėra labai motyvuotos pritraukti naujų investuotojų. Tam galėtų būti sukurta ir įdiegta nauja savivaldybių biudžetų sudarymo sistema“, – vertina M.Janulionis.
LEZ – dar viena sritis, kuri kliuvo Valstybės kontrolei.
„Esamos LEZ, pramonės parkai ir jų infrastruktūra turėtų būti vystoma toliau. Lietuvos konkurentės investicijų pritraukimo srityje turi ne tik gerai išvystytus gamybos veiklai reikalingus sklypus, bet net ir iš anksto pastatytus pastatus, kuriuose gamyklos gali įsikurti per labai trumpą laiką. Esame praradę investuotojų dėl to, kad kitos šalys tokią galimybę siūlė, o Lietuva to negalėjo pasiūlyti“, – apgailestauja ministro patarėjas.
Rengia kirpėjus, kai reikia inžinierių
Ūkio ministerija sviedžia ir kritikos akmenį ir į Švietimo ir mokslo ministerijos daržą – darbuotojų paruošimas neužtikrina rinkos poreikių.
„Šiuo metu šimtais rengiama plaukų ir grožio priežiūros, viešbučių ir maitinimo paslaugų specialistų, nors regionuose kuriasi ne viešbučiai ir SPA, o įmonės, kurioms reikia inžinerijos, gamybos, statybos bei gamtos mokslų, matematikos ir kompiuterijos sričių specialistų“, – mini M.Janulionis.
Anot jo, „Investuok Lietuvoje“ inicijuoja tarpinstitucinius veiksmus, kad darbuotojų trūkumo ir perkvalifikavimo sistemos klausimai būtų sprendžiami, būtų palengvintos ilgai trunkančios migracijos procedūros.
„Apibendrintai galima teigti, kad siekiant pritraukti TUI turi būti iš esmės peržiūrėti statybų leidimų išdavimo terminai, mokestinių lengvatų sistema, sprendžiamas sklypų, tinkamų investuotojams, paruošimas, kvalifikuotų darbuotojų užtikrinimo klausimas. Svarbu ir tai, kad derinant valstybės ir investuotojų interesus, paramų tvarka būtų pakankamai lanksti ir nesukurtų verslą atbaidančių biurokratinių kliūčių“, – sako M.Janulionis.
Investicijas į LEZ vadina atsipirkusiomis
Kalbėdamas apie laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) situaciją, M.Janulionis paminėjo, kad šiuo metu taikantis prie investuotojų poreikių yra peržiūrimos LEZ teritorijos, siekiant padaryti jas ekonomiškai naudingesnes. Taip pat yra tobulinami teisės aktai, priimtas LEZ pagrindų įstatymas ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo įtvirtintos mokestinės lengvatos paslaugas teiksiantiems investuotojams.
Ūkio ministerija planuoja pasiūlyti investuotojams galimybę ES lėšomis įrengti infrastruktūrą iki pat sklypo ribų.
„Atkreipiame dėmesį, kad investicijos į LEZ atsipirko. LEZ valdymo bendrovių pateiktų ataskaitų už 2016 m. duomenimis, LEZ veikiančios įmonės iki 2017 m. sausio 1 d. investavo zonose iš viso apie 846,04 mln. eurų, sukūrė daugiau kaip 4600 darbo vietų“, – sako M.Janulionis.
Tiesa, liūto dalis visų investicijų į LEZ tenka Klaipėdai. Klaipėdos LEZ iki 2015 m. pabaigos buvo sukaupta 493 mln. Eur tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Tai sudarė 57 proc. visų Klaipėdos miesto savivaldybės TUI.
2016 m. visos 27 Klaipėdos LEZ investavusios įmonės iš viso sugeneravo per 887 mln. Eur pajamų, o LEZ įmonių eksportas sudarė 635 mln. Eur. Vien Klaipėdos LEZ zonos įmonės 2016 metais sumokėjo 11,8 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų, 3,9 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio bei 16 mln. eurų PVM. Zonos įmonės 2016 m. investavo 31 mln. eurų.
Valstybės kontrolė tiki, kad situacija keisis
Paklaustas, ar audito ataskaita ir rekomendacijos „nenuguls į stalčius“, Valstybės kontrolės atstovas J.Lukošius patikino, kad bus kontroliuojama, kaip rekomendacijų laikomasi.
„Mes nesakome, kad daugiau nereikia gerinti aplinkos. Bet sakome, kad pirmiau atsirinkime ir apsispręskime, ko mes norime, kokių prioritetinių ūkio sektorių, kokios mūsų prioritetinės šalys, iš kurių mes siekiame užsienio investicijų ir tuomet atitinkamai kurkime joms patrauklią ir palankią aplinką“, – sako J.Lukošius.
Jis rekomendacijas skirsto į dvi dalis: pirmiausia, ką reikia padaryti su dabar rengiamomis priemonėmis ES paramai gauti, kaip pertvarkyti LEZ valdymą. Antra dalis – pasirengti viziją, strategiją, nusistatyti prioritetus ir tuomet skirstyti ribotus išteklius.
„Tiek VRM, tiek ŪM galėtų puikiai susitvarkyti su šiais iššūkiais. Nereikėtų manyti, kad jau praėjęs laikas ir nebegalime nieko pakeisti. Reikia orientuotis, ką turėsime ateityje. Visiems ateities projektams galime taikyti kitokius reikalavimus“, – tikina J.Lukošius.
VRM kontrolieriai rekomenduoja užtikrinti regionų specializaciją pagal prioritetines investicijų pritraukimo kryptis ir suderinamumą su valstybės strateginiais ir teritorijų planavimo dokumentais. Taip pat – tobulinti savivaldybių taikomas mokestines, infrastruktūros ir „minkštąsias“ priemones, kad jos veiksmingiau pritrauktų užsienio investuotojus. Kita rekomendacija – numatyti priemones, kad lėšos būtų naudojamos ilgalaikės investicinės aplinkos gerinimui bei tvarių darbo vietų kūrimui.
