Nauji vartotojų įpročiai – telefonas vietoje piniginės

Nors vis dar įprasta daugiausiai grynaisiais pinigais atsiskaityti tokiose vietose kaip grožio salonai ar turgus, tačiau finansų sektoriaus atstovai jau drąsiai teigia, jog šiuolaikinėje visuomenėje išmanieji telefonai vis dažniau pakeičia įprastą piniginę ir joje laikomas bankines korteles arba grynuosius pinigus.
Moteris naudojasi mobiliuoju telefonu
Moteris naudojasi mobiliuoju telefonu / 123RF.com nuotr.

Didžiausias žmonių atsiskaitymo įpročių pokytis pasijautė tuomet, kai atsirado teisinis reglamentavimas, įteisinęs biometrinių duomenų naudojimą. Tada daugelis didžiųjų Lietuvos bankų ėmėsi integruoti naujausias technologijas į mobiliąsias programėles. O ši naujovė dabar leidžia žmonėms atsiskaityti už savo pirkinius tiesiog telefonu prilietus bekontaktį kortelių skaitytuvą.

Pamiršus piniginę – jau ne bėda

Išmanusis telefonas šiandien yra pagrindinis gyvenimo palydovas – mieste mokėjimo kortelė jau nebereikalinga. Telefonu galima atsiskaityti kavinėse, parduotuvėse, dabar – jau ir pilantis degalus, tad namie pamiršus piniginę, grįžti nėra ko – galima lengvai išsiversti be jos. Tačiau būti be telefono – kur kas sudėtingiau, kiti įrenginiai jo funkcijų atstoti negali.

Matydamos tokią tendenciją, vis daugiau įmonių integruoja įvairius sprendimus būtent į išmaniuosius įrenginius, stengiamasi pritaikyti prekybos vietas tokiems atsiskaitymams su išmaniaisiais telefonais, bei apmokyti personalą, kaip atlikti tokius mokėjimus.

Tiesa, bekontakčiai atsiskaitymai telefonu palietus bekontaktį kortelių skaitytuvą nėra toks sudėtingas būdas kaip gali pasirodyti iš pirmo karto. Viskas yra paremta tokiomis technologijomis kaip bekontakčiai atsiskaitymai telefonu su asmens identifikacija per biometrinius duomenis arba mokėjimų tvirtinimas piršto atspaudu.

Progresą skatina didžiosios kompanijos

Ekspertai pastebi, kad itin didelę įtaką mokėjimų sektoriui daro tokių didžiųjų technologinių įmonių kaip „Google“ ar „Apple“ siūlomos paslaugos. Jos sukuria rimtą konkurenciją visiems finansų rinkos žaidėjams – nuo bankų iki „fintech“ startuolių.

Būtent šios technologijų milžinės turi geriausias galimybes keisti vartotojų atsiskaitymo įpročius. Net ir pakankamai dideli bankai, palyginti su jomis, yra gana maži ir nepajėgūs konkuruoti su milžinišką skaičių vartotojų savo ekosistemoje turinčiomis „bigtech“ kompanijomis.

Būtent todėl per paskutiniuose metus Lietuvoje ypač išpopuliarėjo dar vienas atsiskaitymo išmaniaisiais įrenginiais būdas, kuris leidžia atsiskaityti už pirkinius ne tik fizinėje, bet ir internetinėje platformoje. Tai „Apple Pay“ programa, kuri veikia visuose kasdieniuose „Apple“ įrenginiuose.

„Apple Pay“ yra daug saugesnis atsiskaitymo būdas nei naudojimasis bankine kortele. Su šia programėle mokėjimai atliekami taip, kaip ir su kreditine ar debetine kortele, tačiau jų metu neatskleidžiami vartotojo mokėjimo kortelės duomenys.

Perkant pirkinius internetu, atsidarius „Safari“ naršyklę „iPhone“, „iPad“ ar „Mac“ įrenginiuose, „Apple Pay“ naudojimui nereikia kurti naujų paskyrų, nereikia įvedinėti kortelės duomenų ir nebūtina pildyti ilgų registracijos formų. Viskas atliekama tiesiog naudojantis „Touch ID“ pagalba, kai vartotojui tereikia paliesti įrenginį tam, kad kompiuteryje ar telefone būtų nuskaitytas piršto atspaudas arba identifikuotas žmogaus atvaizdas.

Milijonai parduotuvių priima „Apple Pay“ internetu. Viena iš tokių parduotuvių yra KLIPSHOP, kurioje galima lengvai atsiskaityti už įvairias grožio ir namų ar juvelyrikos prekes.

Taigi, nors šiais laikais vis dar yra nemaža dalis žmonių, traukiančių grynuosius pinigus tiesiai iš kojinės, tačiau niekas nepaneigs, jog netolimoje ateityje atsiskaitymai už kelionę, picos pristatymą ar naują sportbačių porą vienu lietimu ar žvilgsniu taps mūsų visų kasdienybe.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis