Naujoje proginėje monetoje – UNESCO globojami Lietuvos šiaudiniai sodai

„Lietuvos šiaudinių sodų tradiciją visoje Europoje garsins naujoji proginė 2 eurų moneta. Ši mūsų nacionalinė vertybė pernai buvo įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Lietuvos bankas yra atidus šios Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos globojamiems pasaulinės reikšmės materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo objektams, juos įamžina numizmatikoje. Tai bus devintoji tokia Lietuvos banko išleista moneta“, – sakė Asta Kuniyoshi, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

Monetos nacionalinėje pusėje pavaizduotas stilizuotas šiaudinis sodas, sudarytas iš įvairaus dydžio geometrinių figūrų.

„Šiaudiniai sodai atskleidžia įdomų ir originalų mūsų protėvių mąstymą darant tuos unikalius dirbinius. Didžiausias iššūkis man buvo sukurti suprantamą vaizdą palyginti mažame monetos plote. Todėl pasirinkau bene žinomiausią šiaudinių sodų formą – oktaedrą, kurį sudaro dvi sujungtos piramidės, jų viršūnės simetriškai nukreiptos į viršų ir apačią (dalis apatinės piramidės tūrio išimta, o atsiradusi laisva erdvė papuošta tradiciniais pakabukais). Ši universali forma su griežtomis geometrinėmis linijomis puikiai tinka monetai“, – sakė Tomas Dragūnas, monetos nacionalinės pusės dailininkas. Užrašus ant monetos „LIETUVA“ ir „2024“ jis integravo į sodo struktūrą.

Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija – į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašyta 2023 m. Botsvanoje vykusiame Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto posėdyje. Lietuvoje ši tradicija į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyta 2017 m. Kaip nurodo Kultūros ministerija, šiaudiniai sodai simbolizuoja visatos modelį, tad siejami su gyvenimo gerove, apsauga. Jie vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, miestu, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę. Šiandien šiaudinių sodų rišėjai dirba įvairiose Lietuvos savivaldybėse, tačiau daugiausia sodų meistrų susitelkę Vilniuje ir Vilniaus rajone. Daug kitų „sodininkų“ gyvena Šiaurės Rytų Lietuvoje – Aukštaitijoje, ypač Utenos, Jonavos, Anykščių, Biržų, Ukmergės, Švenčionių, Rokiškio, Kupiškio rajonuose.

Naujoji moneta pagaminta iš vario ir nikelio lydinio, jos masė (svoris) 8,50 g, skersmuo 25,75 mm. Bendras tiražas 0,5 mln. vnt., iš jo 5 000 vnt. BU kokybės numizmatinėje pakuotėje, 495 000 vnt. monetų UNC kokybės ritinėliuose.

Monetų išankstinio pardavimo el. parduotuvėje pradžia – rytoj, rugsėjo 18 d., 8.00 val. Lietuvos laiku. Išankstinio platinimo metu ir pirmąją monetos išleidimo dieną vienas asmuo galės įsigyti ne daugiau kaip 2 progines monetas numizmatinėje pakuotėje (BU kokybės), tokios monetos kaina (su PVM) – 11,00 Eur. UNC kokybės monetos keičiamos už nominalą – jos parduodamos tik ritinėliais. Vienam pirkėjui leidžiama įsigyti ne daugiau kaip 5 ritinėlius vienodų monetų vieną kartą nuo jų išankstinio pardavimo el. parduotuvėje pradžios iki išleidimo į apyvartą dienos, rugsėjo 25-osios, 24.00 val. Lietuvos laiku.

Anksčiau Lietuvos bankas yra išleidęs aštuonias litų ir eurų monetas, skirtas šiems UNESCO dėmesio sulaukusiems objektams įamžinti:

• 2004 m. – Kuršių nerijai (serija UNESCO pasaulio paveldas), 50 litų,
• 2005 m. – Kernavei (serija UNESCO pasaulio paveldas), 50 litų,
• 2008 m. – UNESCO: Kryždirbystė ir kryžių simbolika, dalyvaujant sidabro monetų programoje „Europa. Europos kultūros paveldas“,50 litų,
• 2015 m. – Struvės geodeziniam lankui (serija UNESCO pasaulio paveldas), 20 eurų,
• 2018 m. – dainų ir šokių šventei (įrašytai į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą), 2 eurai,
• 2019 m. – sutartinėms, lietuvių daugiabalsėms dainoms (įrašytoms į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą), 2 eurai,
• 2020 m. – Kryžių kalnui (Kryždirbystė įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą), 2 eurai,
• 2021 m. – Žuvinto biosferos rezervatui (UNESCO programa „Žmogus ir biosfera“), 2 eurai.