Naujoji Vokietijos vyriausybė planuoja 60 mlrd. eurų „ateities“ fondą

Vokietijos naujoji vyriausybė planuoja skirti 60 mlrd. eurų „investicijoms į ateitį“, įskaitant planus kovoti su klimato kaita, penktadienį pranešė finansų ministras Christianas Lindneris.
Christianas Lindneris
Christianas Lindneris / Imago / Scanpix nuotr.

Šie pinigai bus nukreipti iš lėšų, anksčiau skirtų vyriausybės kovai su koronaviruso pandemija, bet iki šiol „nepanaudotų“, Ch.Lindneris nurodė savo pirmajame svarbiame pranešime nuo darbo naujajame poste pradžios trečiadienį.

Vyriausybė patvirtino planą 2021 metais pasiskolinti 240 mlrd. eurų, siekdama finansuoti priemones pandemijos poveikiui verslui sušvelninti, bet dabartiniai vertinimai rodo, kad šiam tikslui pakaks 180 mlrd. eurų.

Vokietijos koalicinė vyriausybė, sudaryta iš Socialdemokratų partijos (SPD), žaliųjų ir liberalios Laisvosios demokratų partijos (FDP), paskelbė ambicingų planų kovoti su klimato kaita, įskaitant užmojus iki 2030 metų atsisakyti anglimis kūrenamų elektrinių ir 80 proc. energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių.

Šalies, turinčios labai išvystytą automobilių gamybos pramonę, vyriausybė taip pat paskelbė planą, kad iki 2030-ųjų šalies keliuose važinętų 15 mln. elektromobilių. Šiuo metu jų Vokietijoje tėra kiek daugiau nei 500 000.

Ch.Lindneris sakė, kad naujos lėšos taip pat bus panaudotos investuoti į Vokietijos ekonomikos „skaitmeninimą“.

Šie planai kabinetui bus pateikti pirmadienį, pridūrė ministras.

Skolinimosi stabdžiai

Nauja vyriausybė žada nedidinti mokesčių ir neimti naujų paskolų, todėl daugelis kėlė klausimų, kaip ji ketina apmokėti šalies modernizavimo programas ir kovą su klimato kaita.

Per trijų partijų derybas dėl koalicijos centro kairiosios SPD ir Žaliųjų partija iš pradžių siūlė laikytis lankstesnės fiskalinės politikos.

Tačiau Ch.Lindnerio libertarinė FDP sugebėjo prastumti griežtesnę poziciją valstybės finansų atžvilgiu.

Koalicija pažadėjo iki 2023 metų grąžinti vadinamuosius skolinimosi stabdžius – šalies konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad Vokietijos valstybės skola įprastu atveju negali viršyti 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto.

Skolinimosi stabdžių taisyklė buvo laikinai sustabdyta, siekiant palengvinti kovą su koronaviruso pandemija.

„Tik užtikrindami stabilius finansus galime išpildyti sąžiningumo ateities kartų atžvilgiu reikalavimą“, – penktadienį sakė Ch.Lindneris.

Šiuo planus perskirstyti lėšas kritikavo opozicija. Kai kurie kėlė klausimą, ar toks žingsnis atitinka Vokietijos konstituciją.

Konservatyvios Krikščionių demokratų sąjungos narys Christianas Haase sakė, kad toks žingsnis „ginčytinas biudžeto įstatymo atžvilgiu... Tebėra neaišku, ar jis atlaikytų teisinį nagrinėjimą.“

Visgi vienas šaltinis Finansų ministerijoje sakė, kad ankstesnė konservatorių vadovaujama vyriausybė lygiai taip pat pasielgė su 130 mlrd. fondu ekonomikai po pandemijos gaivinti, įkurtu 2020 metų birželį, po pirmosios COVID-19 bangos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų