„Mūsų dabartinė mokesčių sistema nėra teisinga ta prasme, kaip yra elgiamasi su individualiais mokesčių mokėtojais, ir kaip – su didžiulėmis tarptautinėmis įmonėmis, – pasakė ministrė pirmininkė. – Tai nesąžininga.“
Vyriausybės vadovė pridūrė, jog siūloma įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį, kuris sudarytų apie 2–3 proc. pajamų, kurias tarptautinės internetinės bendrovės gauna Naujojoje Zelandijoje. Tokį pat tarifą nori taikyti kitos šalys, kurios taip pat svarsto galimybę įvesti panašius mokesčius.
Mokesčių ministras Stuartas Nashas pareiškė, kad internetinės bendrovės iš užsienio turi konkurencinį pranašumą prieš vietos bendroves, kurios moka nemažus mokesčius. Anot ministro, naujasis mokestis galėtų įsigalioti kitais metais.
S.Nashas pažymėjo, kad Naujoji Zelandija ir toliau bendradarbiaus su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kuri ieško tarptautinio interneto milžinų apmokestinimo problemų sprendimo, tačiau Naujoji Zelandija nenusiteikusi laukti.
„EBPO gali judėti gana lėtai“, – pridūrė jis.
Naujosios Zelandijos vyriausybės skaičiavimais, tarptautinės internetinės bendrovės Naujojoje Zelandijoje kasmet pasiekia maždaug 2,7 mlrd. Naujosios Zelandijos dolerių (1,9 mlrd. JAV dolerių) apyvartą, taigi naujasis mokestis šalies biudžetą galėtų papildyti iki 80 mln. Naujosios Zelandijos dolerių (55 mln. JAV dolerių) per metus.
Iš naujausių Naujoje Zelandijoje pateiktų bendrovių mokesčių deklaracijų matyti, kad „Google“ 2017 kalendoriniais metais sumokėjo 392 tūkst. Naujosios Zelandijos dolerių pelno mokesčio. Pati gi bendrovė, kuri atsisakė pateikti komentarų ir kuri didžiąją dalį savo pajamų deklaravo kitose šalyse, tvirtino, jog Naujojoje Zelandijoje per metus patyrė apie 1 mln. Naujosios Zelandijos dolerių nuostolių.
Naujosios Zelandijos vyriausybė ketina apmokestinti interneto milžinus, tokius kaip „Google“ ir „Facebook“.
Paskutiniai viešai prieinami „Facebook“ duomenys rodo, kad bendrovė 2014 metais Naujojoje Zelandijoje sumokėjo 43 tūkst. Naujosios Zelandijos dolerių mokesčių.
„Facebook“ paskelbė pranešimą, kuriame patikino, jog Naujojoje Zelandijoje ir visose kitose šalyse, kuriose ji veikia, laikosi visų galiojančių mokesčių įstatymų. Bendrovė pridūrė pereinanti prie „vietos pardavimo modelio“, kad užtikrintų didesnį savo veiklos skaidrumą, kurio reikalauja vyriausybės ir politikos formuotojai.
Opozicinės konservatorių Nacionalinės partijos atstovė spaudai finansų klausimais Amy Adams pažymėjo, jog partija sutinka, kad tarptautinės įmonės turėtų mokėti teisingus mokesčius, tačiau pageidautų, kad OECD sustiprintų savo pastangas šioje srityje. Jos teigimu, Naujajai Zelandijai bus sunku šiuo keliu žengti vienai, nes gyventojai gali netekti galimybės naudotis viskuo, ką gali pasiūlyti pasaulinė rinka.