Pirmadienį Naujosios Zelandijos leiboristų partijos lyderis Andrew Littleas paskelbė, kad šalis svarstys galimybę įvesti vadinamąją pagrindinių pajamų sistemą.
Pagrindinių pajamų sistema pirmą sykį buvo pasiūlyta XX a. septintajame dešimtmetyje ir trumpą laiką gyvavo JAV ir Kanadoje, o pastaruoju metu apie ją vis daugiau diskutuojama skirtingose šalyse.
Pajamų ir turto nelygybei išsivysčiusiose šalyse augant, dalis politikų pagrindinių pajamų sistemą mato kaip radikalų sprendimą, galintį palengvinti socialines problemas.
Vienas iš 2013 m. atliktų sociologinių tyrimų parodė, kad dažnai žmonės, gaudami finansinę paramą, dirba 17 proc. ilgesnes darbo valandas ir gauna 38 proc. daugiau pajamų.
Tuo tarpu bazinių pajamų sistemos kritikai atkerta, kad finansinė parama lems gyvenimo lygio išaugimą ir tokiu būdu anuliuos paramos naudą.
Planuojama, kad Suomijoje ši parama per mėnesį siektų virš 800 Eur, o kai kuriuose Nyderlandų miestuose bus 900 Eur dydžio. Neseniai dėl bazinių pajamų plano nusprendusi Kanados Ontarijo provincija dar ginčijasi dėl mėnesinės išmokų sumos dydžio.