Jokia įmonė negali įsipareigoti atominės elektrinės katastrofos atveju išmokėti dešimtis milijardų litų nuostoliams padengti, todėl jėgainės draudžiamos minimaliomis sumomis, o nelaimės atveju visa finansinė našta krenta ant valstybės pečių.
„Branduolinio incidento atveju visi reikalavimai turi būti pareikšti atominės elektrinės operatoriui. (..) Aukos yra atleistos nuo žalos įrodymo“, – skelbia Pasaulio branduolinės energetikos asociacija, kurios narė yra ir valstybės įmonė „Visagino atominė elektrinė“.
Įsipareigojimai minimalūs
Lietuvos įsipareigojimai draudžiant branduolinį objektą yra numatyti dar 1963 metų Vienos konvencijoje. Ją ratifikavusios šalys (Europoje – Bulgarija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Ukraina) atominei jėgainei privalo pirkti draudimo polisą. Minimali 1963 metais numatyta suma, skaičiuojama atsižvelgiant į dabartinę aukso kainą, siekė maždaug 240 mln. JAV dolerių (apie 630 mln. Lt).
1997 metais priimtas Vienos konvencijos protokolas (įsigaliojęs 2003 metais) minimalią draudimo sumą gerokai padidino – dabar Vienos konvenciją ratifikavusioms šalims minimali branduolinio objekto draudimo suma siekia 360 mln. eurų (apie 1,24 mlrd. Lt).
Visagino atominės elektrinės (VAE) akcininkai – Lietuva, Latvija, Estija bei Japonijos korporacija „Hitachi“ – patys spręs, kokia suma draustis. Uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (UADBB) „Rinkos spektras“ direktorius Tomas Laurinaitis tikisi, kad privataus verslo dalyvavimas VAE statybose lems, jog draudimo suma bus didesnė nei numatytas minimalus limitas.
„Operatoriai, įrangos tiekėjai turėtų atsižvelgti į realų žalos dydį. Reikia turėti omenyje, kad šiuo atveju atominė elektrinė statoma pakankamai apgyvendintoje teritorijoje ir poveikis galėtų būti didelis ne tik siauram regionui, bet ir ištisoms valstybėms. Privatus kapitalas žiūri į tai atsakingai – jie suvokia, kad viena tokia avarija gali verslą sužlugdyti per vieną naktį“, – „15min“ sakė T.Laurinaitis.
Jei pasirinkta draudimo suma viršytų minimumą, per visą branduolinės jėgainės eksploatavimo laikotarpį sumokėtų draudimo įmokų suma tikriausiai būtų didesnė už minimalią draudimo sumą (1,24 mlrd. Lt).
Tuo atveju, jei branduolinio incidento padaryta žala viršytų draudimo sumą, likusius nuostolius privalėtų padengti valstybė.
Branduolinių jėgainių draudimo sumos yra sąlyginai mažos. T.Laurinaičio teigimu, pavyzdžiui, lėktuvo „Boeing“ privalomasis draudimas viršija Vienos konvencijoje numatytą branduolinės jėgainės draudimą ir siekia apie 1,3 mlrd. litų. Kol negaliojo Vienos konvencijos protokolas, lėktuvo draudimas atominės elektrinės draudimo minimumą viršijo du kartus.
Atsakingos šalys netaupo
 |
| BFL nuotr./Martynas Nagevičius |
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktoriaus Martyno Nagevičiaus teigimu, didele suma drausti branduolinės jėgainės iš principo yra neįmanoma.
„Sąlyginai maža atsakomybės riba yra nustatyta todėl, kad, esant didelei draudimo įmokai, atominė energetika būtų nekonkurencinga. Todėl valstybė subsidijuoja atominę elektrinę. Fukušimos nelaimės atveju žala siekė apie 210 mlrd. Lt. Jokiai valstybei sukaupti tokią sumą pinigų nėra įmanoma“, – „15min“ sakė M.Nagevičius.
Visgi, T.Laurinaičio teigimu, atsakingi ir rizikas suvokiantys verslininkai branduolinius objektus draudžia didelėmis sumomis.
„Daugelis Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos branduolinių elektrinių yra apsidraudę 3,9–5,2 mlrd. Lt, tai yra, jos įvertino tą riziką. Tokius įrenginius stato ir eksploatuoja tas, kas turi pinigų, tai pagalvoja ir apie tai, jei, neduok Dieve, jų įrenginyje atsitiks avarija, ir kaip tai galės atsiliepti jų verslui“, – sakė T.Laurinaitis.
Aukštai atsakomybės kartelę yra užkėlusios Paryžiaus ir Briuselio konvencijas ratifikavusios valstybės. Jų minimali atsakomybė siekia 5 mlrd. Lt. Abi konvencijas yra ratifikavusios Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
Mokėtų viena Lietuva
Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės yra per mažos, kad galėtų prisiimti atsakomybę už branduolinio reaktoriaus draudimą. Be to, tokio objekto rizikos įvertinimui reikia labai specifinių žinių. Pasaulyje atomines elektrines draudžiančių įmonių ar jų susivienijimų yra labai nedaug.
Valstybės įmonė „Visagino atominė elektrinė“ savaitraščiui „15min“ nurodė, kad branduolinės elektrinės operatorius įsigyti polisą galėtų iš šiuo metu Europoje veikiančių draudimo bendrovių –„Nuclear Risk Insurers Limited“, „Lloyd‘s Nuclear Syndicate“ ir kt.
Branduolinės elektrinės operatorius taip pat galėtų prisijungti prie asociacijų EMANI (European Mutual Association for the Nuclear Industry) ir ELINI (European Liability Insurance for Nuclear Industry). Minėtų pastarųjų asociacijų nariai – atominių elektrinių valdytojai ar savininkai – yra sukaupę savus resursus (nuo 345 mln. iki 1,7 mlrd. Lt) savo narių žaloms, nuostoliams atlyginti.
Už branduolinės jėgainės draudimą yra atsakingas jos operatorius, šiuo atveju – „Visagino atominė elektrinė“.
„Tai yra Lietuvoje veikiantis subjektas ir elektrinė šiuo atveju yra draudžiama ne kaip politinis susivienijimas, o draudžiama kaip įmonė“, – kalbėjo T.Laurinaitis.
Branduolinio incidento atveju už padarinių likvidavimą Lietuvoje atsakytų „Visagino atominė elektrinė“ ir valstybė. Tuo metu mūsų strateginiai partneriai finansinės pagalbos mums suteikti neprivalėtų. „Manau, kad Latvija, Estija ir Lenkija pirmiausia rūpintųsi avarijos padarinių likvidavimu pas save, kalbant apie Lietuvą, tai čia jau būtų tų valstybių geranoriškumas“, – pastebėjo draudimo brokeris.
Lietuva, „Visagino atominės elektrinės“ atstovų teigimu, draudiką pasirinks „remdamasi savo pirkimų procedūromis“.
Rizika kinta
 |
| BFL nuotr./Giedrius Čiurinskas |
Branduolinė jėgainė draudžiama nuo pat jos statymo pradžios, draudimas atskiroms veiklos rūšims išlieka ir po elektrinės uždarymo. Draudimo įmokos suma kinta priklausomai nuo branduolinio incidento rizikos.
Draudimo brokerio „Colemont“, asocijuoto „Lloyds of London“ nario, draudžiančio atomines elektrines JAV, Kanadoje ir Europoje, direktorius Giedrius Čiurinskas atominės elektrinės draudimą suskirstė į kelis etapus.
Pirmoji draudimo fazė – nuo statybos iki branduolinio kuro atvežimo. Čia privalomas trečiųjų asmenų sveikatos ir turto, statybų, įrenginių transportavimo, galimo vėlavimo draudimas.
Antroji fazė – branduolinio kuro atvežimas, montavimas ir testavimas. Draudžiamas branduolinio kuro transportavimas, saugojimas.
Trečioji fazė – AE atidarymas ir veikimas. Draudžiama nuo branduolinių incidentų poveikio žmonėms ir aplinkai, taip pat numatoma verslo nutrūkimo rizika.
Priklausomai nuo šių fazių bei elektrinėje atliekamų atnaujinimo, remonto ir kitų darbų, yra skaičiuojama draudimo įmoka.
„Vertindami riziką, draudimo brokeriai atsižvelgia ir į gamintoją, gamintojo istoriją, reaktorių patikimumą, į priemones, kurios naudojamos kuo didesnio saugumo užtikrinimui. Todėl dabar pasakyti, kiek kainuotų atominės elektrinės draudimas, būtų avantiūriška“, – kalbėjo „Rinkos spektras“ direktorius T.Laurinaitis.
Draudimo įmoką atominės jėgainės operatoriui gali padidinti ir įvairios pasaulyje vykstančios katastrofos.
„Tokios katastrofos, kaip cunamis Japonijoje ar rugsėjo 11-oji JAV, turi įtakos beveik visoms draudimo rūšims, nes auga perdraudimo įmokos, kurias mažiau ar daugiau moka visos draudimo bendrovės“, – sakė G.Čiurinskas.
G.Čiurinsko teigimu, įmoka gali siekti dešimtis milijonų JAV dolerių ir daugiau. Tai, ar įmoka bus mokama kartą per metus, ar dažniau, spręs VAE operatorius kartu su draudimo įmone.
Ignalinos AE nebuvo apdrausta
Prieš dvejus metus uždarytos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovybė ir ankstesnės Lietuvos vyriausybės, matyt, vylėsi, kad jokių branduolinių incidentų joje nebus, mat jėgainė nebuvo apdrausta. Maždaug prieš dešimtmetį buvo skelbtas konkursas IAE draudimui. Tačiau vienintelio kandidato įkainiai pasirodė tokie aukšti, kad juos būtų reikėję įtraukti į elektros tarifą, todėl nuspręsta apsieiti be draudimo nuo branduolinių incidentų.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Ignalinos atominė elektrinė |
„Man keista, kaip pati valstybė, valstybinės įmonės turi tokį matymą, – valstybės laisvę pačiai nustatyti atsakomybės dydį komentavo T.Laurinaitis. – Niekas neklausia transporto priemonės valdytojo, ar jam apsimoka draustis. Jeigu yra privalomas draudimas, kurį numato įstatymai, tu turi jį turėti. Niekas neklausia, ar tau jis naudingas ar nenaudingas. (...) Daugelis rinkos dalyvių yra nepatenkinti. Jei Lietuva yra ratifikavusi atitinkamas konvencijas, Lietuva turi jų laikytis ir klausimo, apsimoka, ar ne, čia nėra.“
Be draudimo nieko nebus
Jei Lietuva iš tiesų pastatys naują atominę elektrinę, šįkart nuo draudimo nepavyks išsisukti. Branduolinės energijos įstatymas numato, kad branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo apdrausti jos valdomą objektą ar kitaip užtikrinti lėšas, reikalingas branduolinei žalai atlyginti.
Taip pat 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo priimtas Vyriausybės protokolas, kuriame numatyta, kad Energetikos ministerija turi parengti Branduolinės energetikos objektų draudimo ir lėšų, reikalingų branduolinei žalai atlyginti, užtikrinimo tvarkos aprašo projektą.
Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) savo ruožtu rengia Licencijų ir leidimų išdavimo taisyklių projektą, kuriame bus numatyta, kad pareiškėjas turės pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos valdomas objektas yra apdraustas ar yra kitaip užtikrintos lėšos, reikalingos branduolinei žalai atlyginti.
Viskas įskaičiuota
Vasario viduryje Vyriausybė pagaliau truputėlį praskleidė VAE finansavimo šydą ir pareiškė – jėgainės gaminamos elektros savikaina sieks vos 7–10 ct/kWh skaičiuojant litais, o rinkoje ją realizuoti pavyktų už 17–25 ct/kWh.
Taip pat teigta, kad VAE statyboms reikalingas paskolas su palūkanomis grąžinsime jau iki 2038-ųjų. Paskolų mokėjimas esą nepadarys jokios įtakos vartotojo mokamai kainai už elektrą, tiesiog akcininkai kurį laiką dirbs be pelno. Planuojama, kad VAE statybos kainuos apie 17 milijardų litų.
Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstovas žiniasklaidai Kęstutis Jauniškis „15min“ tikino, kad, apskaičiuojant VAE elektros kainas, skaičiuotos ir būsimos draudimo įmokos.
 |
| VAE gaminamos elektros energijos savikainos struktūra |
Ekspertai tokių skaičių rimtai nevertina. Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas profesorius Jurgis Vilemas juokiasi, kad energetikos ministras tikriausiai supainiojo lietuviškus centus su euro centais. Anot J.Vilemo, tokia elektros energijos savikaina įmanoma tik tuo atveju, jei atominę elektrinę mums kas nors padovanotų kartu su visu jai reikalingu kuru.
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis politikų žadamą naujos atominės elektrinės elektros savikainą laiko nesusipratimu. Anot jo, elektros savikaina 7–10 ct/kWh galėtų siekti tik 2040 metais, kai jau būsime padengę kapitalo sąnaudas.
Straipsnis publikuotas kovo 16 dienos savaitraštyje „15min“.
