Spaustuvė buvo pastatyta 1941 metais. Pernai pasaulyje tai buvo vienintelė spaustuvė, spausdinusi 10 eurų banknotus. „Holargos press“ taip pat saugo Graikijos grynųjų rezervus.
Graikijai prireikus naujos valiutos, ši spaustuvė galėtų būti iškart pajungta jos spausdinimui. Tačiau ekspertai aiškina, kad naujos serijos drachmų sukūrimas gali užtrukti net metus – pinigai turi būti tokie, kad tiktų bankomatams, visam grynųjų ciklui, kad žmonės jais pasitikėtų ir t.t.
Graikijai veikiausiai reikėtų importuoti medžiagos su vandens ženklais banknotams spausdinti. Ir net jeigu spaustuvė dirbtų visu pajėgumu, prireiktų kelių mėnesių, kad būtų atspausdinta pakankamai banknotų.
Jeigu to nepavyktų padaryti, šalyje prasidėtų panika, o valiuta, dar nepradėta naudoti, jau būtų laikoma nepatikima.
Ekspertai sako, kad šio proceso paskubinti negalima – banknotų tekstūrai ir saugumui užtikrinti yra naudojamos įvairios spausdinimo technologijos.
Centriniai bankai dažnai banknotų spausdinimą užsako keliose įmonėse. Tačiau rinkoje yra vos 10 privačių kompanijų ir iš jų tik 3 ar 4 dideli žaidėjai. Didžiausia yra britų įmonė „De La Rue“, kuri buvo atsakinga už naujos Irako valiutos įvedimą 2003 metais.
Vieno banknoto kaina svyruoja nuo 5 iki 15 centų, priklausomai nuo integruotų saugumo elementų. Be to, valiutos patikimumo kūrimui reikalingos viešųjų ryšių specialistų paslaugos.
Istorijoje yra pavyzdžių, kai, esant kritinei situacijai, nauja valiuta buvo pagaminta mažiau nei per metus.
Irake koalicija, vadovaujama JAV, tą padarė per 6 mėnesius. Tiesa, buvo įdarbintos 6 spaustuvės 3 žemynuose, prireikė 28 lėktuvo reisų.
Graikijai išeitis gali būti pseudovaliutos įvedimas. Tai galėtų būti skolos raštelių išdavimas, kuriuos vėliau būtų galima iškeisti į eurus arba drachmas.
Graikijai išeitis gali būti pseudovaliutos įvedimas. Tai galėtų būti skolos raštelių išdavimas, kuriuos vėliau būtų galima iškeisti į eurus arba drachmas.
Šalies finansų rinką tokie rašteliai, angliškai vadinami IOU (I owe you – aš tau skolingas), pasiektų per atlyginimų mokėjimą valstybės darbuotojams, pensijas.
Trūkumas – tai nebūtų tikri pinigai, atsirastų padirbimo rizika ir išaugtų spaudimas naujos valiutos įvedimui.
Kol kas nepanašu, kad „Holargos press“ ruoštųsi intensyviam darbui – spaustuvėje tylu ir ramu. Bet taip buvo ne visada. 2012 metais į spaustuvę iš Italijos ir Austrijos buvo atskraidinta 5 mlrd. eurų vertės banknotų. Kasdien iš spaustuvės į šalies bankus ir bankomatus važiuodavo iki 76 sunkvežimių – tai tris kartus daugiau nei normaliomis sąlygomis. Jų prireikė dėl to, kad žmonės panikavo ir šlavė savo indėlius iš bankų.
Kai atsidarys bankai, tų sunkvežimių gali labai greitai prireikti.