Naujoms 9 proc. PVM lengvatoms Seimo BFK nariai pritarė bendru sutarimu, prieš tai išklausę šių sektorių atstovų ir Prezidentūros nuomonę. Įprastinis PVM tarifas Lietuvoje siekia 21 proc.
Jei Seimas joms pritartų, lengvatos galiotų pusantrų metų – nuo 2021 m. liepos iki 2023 metų.
Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas posėdžio metu tvirtino, kad parama verslui per pastaruosius 13 mėnesių siekė 3 mlrd. eurų, todėl 100 mln. eurų, kurių biudžetas netektų dėl naujų lengvatų, nėra didelė suma.
„Jei norime turėti rezultatą, kai verslas atsigavinės, turime priimti sprendimus šiandien. 100 mln. eurų gali atrodyti milžiniška suma, bet lyginant su 3 mlrd. eurų paketu, tai ašaros“, – tvirtino M.Majauskas.
Tiesa, 15min jau rašė ekspertai dėl šių siūlymų įžvelgia rizikų, nes PVM mokesčių lengvatų gali imti prašyti ir kiti sektoriai, nes nukentėjusių sektorių yra daugiau. Tokių užuominų būta jau ir trečiadienio Seimo BFK posėdyje, kurio metu iškeltos galimos lengvatos kelionių organizatoriams ar maisto produktams parduotuvėse. O kai kurie verslo atstovai išreiškė viltį, kad siūlomos laikinos lengvatos galėtų virsti nuolatinėmis.
Restoranai: lengvata suteiktų viltį
PVM lengvatą sveikinantys maitinimo sektoriaus atstovai Seimo BVK posėdyje kalbėjo, kad beveik pusę metų uždaryti restoranai šiuo metu neviltyje – jie smaugiami patalpų nuomos kaštų, nesulaukia jokių žadėtų subsidijų.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad grįžimas prie PVM lengvatos svarstymo yra kaip niekada aktualus, nes maitinimo sektoriuje dirba 34 tūkst. darbuotojų.
„Subsidijos vangiai dalinamos, nebuvo atnaujinta nuomos kompensacija, o tai yra pagindinis smūgis restoranams. 50 proc. įmonių tai numes į visiškus bankrotus, nes jos balansuoja ant ribos. 21 ES šalis seniai ir nelaikinai įsivedusios šią PVM lengvatą“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Dviejų restoranų bendrasavininkis Arminas Darasevičius pabrėžė, kad PVM lengvata būtų viltis, kuri skatintų dirbi.
„Be to, dabar laikas pasakyti, kiek gastronominis pasaulis yra svarbus lietuviams, nes mes mažiukai ir krisime greičiau nei dideli. Parama nepakankama, didžiulis nuostolis kaupiamas, todėl mes visi krisime, o kokybinių restoranų kultūra nusileis 20 metų atgal. Kaip atrodysime Baltijos šalių regione“, – teigė žinomas virtuvės šefas.
Kitas nedidelį restoraną valdantis garsus virtuvės šefas Tomas Rimydis teigė, kad iš valstybės jokios paramos nesulaukia.
„Esu mažo verslo savininkas, tuoj pradėsime skaičiuoti 6 mėnesį, kai esame uždaryti. O situacija, kad iš valstybės yra nulis paramos. Nulis euro centų apart darbuotojų subsidijos, kuri skirta darbuotojams, o ne įmonėms. Ateitis miglota, daug pasvarstymų, kas laukia, kai atsidarysime. O jei vasarą atsidarysime, kas laukia rudenį. Yra įvairių pamąstymų, gal keisti sritį“, – tai, kad PVM lengvata suteiktų vilties kolegai pritarė T.Rimydis.
O apie tokios PVM lengvatos reikalingumą kalbėjęs „Amber Food“ restoranų tinklo vadovas Gediminas Balnis pabrėžė, kad PVM lengvata galėtų būti ne laikina, o nuolatinė.
Renginių organizatoriai: kabo 400 renginių
Apie liūdną padėtį kalbėjo ir kitų sektorių, kuriems svarstoma taip pat taikyti PVM lengvatas, atstovai.
Renginių industrijos asociacijos, vienijančios 43 renginių organizatorius, bilietų platintojus, arenas, vadovas Valdas Petreikis kalbėjo, kad jų sektorius yra visiškoje neviltyje. Jei restoranai ar viešbučiai dar gali veikti kažkokia apimtimi, tai renginių organizatorių verslas sustojęs 100 proc., o jokio plano ar vizijos, kaip išeiti iš karantino, nematyti.
„Bankrotai prasidės, kai bus leisti renginiai ir kai reikės įgyvendinti tuos renginius, kurie kabo – tai 400 renginių ir milijonai negrąžintų eurų. Kai reikės juos įgyvendinti įmonės susidurs su didelėms paslaugų kainomis, išeikvotais resursais, sumažėjusiu vartojimu ir daugybe reikalavimų, kuriuos reikės įgyvendinti“, – kalbėjo renginių organizatorių atstovas.
Kiti kalbėję renginių organizatoriai pridūrė, kad be PVM lengvatos Lietuvos įmonės yra nekonkurencingos, nes bilietų pardavimui Latvijoje taikomas nulinis PVM tarifas, o Lenkijoje – 6 proc..
O Lietuvos kino rodytojų asociacijos narys, „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas priminė, kad per metus net 8 mėnesius nedirbę kino teatrai turi išlaikyti didžiules patalpas.
„Kovo 31 dienai Lietuvos kino teatrų rinka ir mano įmonė susitraukė 87 proc. ir tas visas periodas neribotas - nežinome, kada galėsime stotis ir gyvename arba iš atidėjimų, arba iš santaupų, arba iš paskolų“, – kalbėjo jis.
Užsiminta ir apie kitas lengvatas
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius posėdžio metu tvirtino, kad Prezidentūra sveikina dėl diskusijų apie kompleksines verslo paramos priemones, tačiau priminė, jog nuo pandemijos nukentėjo ir daug sektorių. Pavyzdžiui, pernai labiausiai krito kelionių organizavimo sektoriaus pajamos – 75 proc.
„Lengvata orientuota į tris sektorius, bet svarbu, kad niekas neliktų pamirštas“, – sakė V.Augustinavičius, pridūręs, svarbu nepalikti už bortus ir smulkiausiųjų, kurie nėra PVM mokėtojai.
Visgi M.Majauskas priminė, kad ES pridėtinės vertės mokesčio direktyva nesudaro galimybės taikyti PVM lengvatą kelionių organizatoriams.
Posėdžio metu ne kartą buvo užsiminta ne tik apie PVM lengvatą turizmo sektoriui, bet ir maisto produktams parduotuvėse. Socialdemokratas Liudas Jonaitis atkreipė dėmesį, kad svarstomų PVM lengvatų ratas plečiasi ir siūlė ją taikyti dar plačiau.
„Prieš savaitę pradėjome kalbėti apie restoranus, vakar apie kitus – atlikėjus, sportą, kultūrą. Rytoj jau kalbėsime apie kelionių orgnaizatorių veiklą. Matome šitų nukentėjusių skaičius, kas labai daug nukentėjo, reikėtų tada visiems sumažinti šitą PVM“, – svarstė L.Jonaitis.
Jis taip pat priminė, kad restoranų lankytojai – pasiturintys žmonės, todėl siūlė pagalvoti ir apie PVM lengvatą būtiniausiems maisto produktams.
„PVM lengvatos gal turėtų būti būtiniausiems maisto produktams. Einame į parduotuves, pekame prekes, mokame PVM, visi gaminamės, tačiau labiausiai bus subsidijuojami žmonės, kurie restoranų paslaugomis naudosis. Reikia dar apgalvoti ir iš tos lengvatos neišskirti atskirų verslo šakų, galvoti, kaip subsidijuoti didžiąją mūsų dalį, nes nuvartės vartotojai daugiausiai, kurie nepasinaudos ta lengvata“, - kalbėjo L.Jonaitis.
Tačiau konservatorius Antanas Čepanonis prieštaravo, kad reikia atsirinkti, kas svarbiausia ir priminė, kad bankuose Lietuvos gyventojų sukauptos indėlių sumos bankuose yra didžiulės.
„Nebūtų tikslinga kalbėti apie PVM sumažinimą prekybos tinklams“, – sakė jis.
Tuo tarpu Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas sakė, kad lengvatinio PVM idėja nėra nei panacėja, nei neįmanomas sukritikuoti sprendimas, tačiau šiomis aplinkybės jis reikalingas.
„Galima svarstyti ciniškai, galbūt šitos lengvatos nebus tiems, kuriems labiausiai reikia paramos, gal daug subankrutuos, o naują lengvatą kiti pasiims. Kas bus, kai baigs galioti 2023 metais, ar užprogramuoja kainų augimą. Sunkūs klausimai, bet mano balsas už PVM lengvatą.
Ji nėra ir nebus subsidijų labiausiai nukentėjusiam verslui pakaitalas. Subisidjos ir PVM lengvatos du skirtingi paukščiai, subsidijos turi pasiekti verslus. PVM lengvata reikalinga įvertinant, kad kovido situacija ne sprintas, o maratonas“, – kalbėjo V.Mitalas.
