Praėjusią savaitę Italijos Pompėjos miestelyje sukarintos policijos pareigūnų pajėgos angaruose aptiko fabriką, kuriame gaminti padirbti eurai. Slėptuvėse pareigūnai aptiko per milijoną nebaigtų pinigų, kurie atitinka daugiau kaip 50 mln. eurų. Kaip praneša LRT radijo korespondentė Daiva Lapėnaitė, Neapolio prokuratūros duomenimis, bent 80 proc. pasaulyje cirkuliuojančių padirbtų eurų ir dolerių yra pagaminti būtent šiose apylinkėse. Lietuva eurą naudoja vos porą savaičių, per šį laikotarpį išimta 130 įtartinų kupiūrų, pradėta beveik 100 ikiteisminių tyrimų, buvo sulaikyta keletas asmenų.
„Yra sulaikyti asmenys Alytuje, yra nustatyti asmenys kitose bylose, tačiau nenoriu konkretizuoti, nes tyrimai nėra baigti ir informacijos paskleidimas gali sutrukdyti mūsų ikiteisminiams tyrimams. Ar tie asmenys jau yra anksčiau įkliuvę dėl panašių dalykų? Taip“, – sakė Kriminalinės policijos biuro Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkas Audrius Valeika.
Pareigūnas sako, kad šalių eurų padirbinėtojų trejetukas – Italija, Prancūzija ir Ispanija, tačiau tokių atvejų pasitaiko ir Bulgarijoje, Rumunijoje, kitose šalyse. Lietuvoje kol kas jokių nelegalių eurų spausdinimo fabrikų nėra aptikta, tačiau smulkų padirbinėtojų ir platintojų yra. Be to, akivaizdus faktas, kad galimų padirbtų eurų pasitaiko gerokai daugiau nei anksčiau litų. Padirbtų eurų kokybę pareigūnai vertina, kaip neblogą.
„Kokybė nėra pati aukščiausia, kokią mes žinome ir turime informaciją, kadangi bendraujam su Europolu aš tikrai žinau kaip yra klastojama ir kokios geriausios kupiūros yra padaromos Europoje, tai jos nėra aukščiausios kokybės, tačiau tai yra neprastai pagamintos“, – pastebėjo A. Valeika.
Su padirbtais eurais jau susidūrė ir inkasavimo paslaugas teikiančios įmonės. Daugiausiai suklastotų kupiūrų randama pinigų ryšuliuose atkeliavusiose iš prekybos centrų ir degalinių.
„Galime pasakyti, kad tai yra daugiau negu pasitaikydavo padirbtų litų. Nominalų yra įvairių ir 10, 20, 50 ir prieš kelias dienas gavom netgi du banknotus po 500 eurų įtartinų. Iš tikro daug kur kasininkas turi pasitikrinti, bet dėl laikos stokos dėl greičio, gal dėl neįpročio jis nepasitikrina“, – sakė „Eurocash1“ direktorius Vytautas Lebeckas.
Neseniai viešumoje pasklidusią informaciją, kad padirbtų eurų galima išsiimti ir iš bankomatų ir inkasatoriai, ir Lietuvos bankas vadina misija neįmanoma. Pirma, visi banknotai, kurie patenka tik į pinigus išduodančius bankomatus patikrinami Lietuvos banke, vėliau juos pertikrina inkasatoriai, kupiūros tikrumu dar kartą įsitikina ir bankomatas ją išduodamas žmogui. Antra, nuo padirbtų banknotų apsaugoti ir tie bankomatai į kuriuos pinigus galima įnešti.
Tas padirbtas pinigas lieka bankomate ir kai mes atvažiuojame inkasuoti, tai suinkasuojama tą netikrą ir atiduodame policijai ir ji toliau tiria, – paaiškino V. Lebeckas.
„Procedūra yra tokia, kad žmonės įdeda pinigus, bankomatas patikrina ar jie tikri ar ne ir jis neišduoda atgal padirbto pinigo. Ekrane parašo, kad jūsų vienas pinigas yra įtartinas ir jums bus užskaityti tik tie pinigai, kurie yra tikri. Tas padirbtas pinigas lieka bankomate ir kai mes atvažiuojame inkasuoti, tai suinkasuojama tą netikrą ir atiduodame policijai ir ji toliau tiria“, – paaiškino V. Lebeckas.
Be to, policija jau turi ir asmens, bandžiusio įnešti galbūt padirbtą banknotą, duomenis. Įtartinos kupiūros sulaikymas bankomate, tai dar viena naujovė. Anksčiau bankomatai įtartinus litus išspjaudavo lauk, todėl tokia kupiūra ir toliau galėdavo kursuoti apyvartoje. Nusikaltėliai padirbinėja be išimties visų nominalų eurų banknotus, tačiau dažniausiai – 20 ir 50. Todėl specialistai siūlo naudotis „trijų P“ taisykle: pažiūrėk, pašiugždenk ir paversk. Derėtų atkreipti dėmesį į tokius pagrindinius požymius, skiriančius tikrą ir netikrą banknotus.
„Populiariausias 20 eurų padirbtas banknotas neturi blizgios, perlamutrinės juostelės reverso pusėje, ją galima pamatyti banknotą sukinėjant prieš šviesą ir žiūrint į tą tikslų, gražiai pasikartojantį raštą. Padirbtuose banknotuose ta juostelė imituojama purvinais, tamsesniais, gelsvais dažais be blizgumo, netiksliu raštu, netiksliais skaičiais.
50 eurų pagrindiniai požymiai būtų reverse t.y., kita pusė, kur yra serijos numeris. Gal taip bus lengviau atsiminti, banknotą sukinėjant gražiai prieš šviesą, nominalo skaičius vandens ženklo zonoje keičia spalvą iš tamsiai rožinės, tamsiai violetinės į žalsvai rusvą ir tą kaitą reiktų pamatyti. Padirbtuose banknotuose yra tik viena spalva – šviesiai rožinė violetinė“, – pasakojo Lietuvos banko Pinigų gamybos, organizavimo ir ekspertizių skyriaus viršininkė Danguolė Liaugminienė.
Taip pat Lietuvos bankas ragina gyventojus atkreipti dėmesį ir į banknotų serijos numerius, esančius banknoto reverse. Nusikaltėliai dažniausiai naudoja šiuos numerius, o padirbtuose 50 eurų kupiūrose keičiasi tik paskutiniai trys skaitmenys.
Visos kupiūros turi spausdinto paviršiaus nelygumų, popierius standus, šiugžda, į banknotus su žodžiu „euro“ ir nominalo skaičiumi įterpti apsauginiai siūleliai, vandens ženklai, kurie matomi tik prieš šviesą, o padėjus ant pagrindo arba patamsėja, arba tampa nematomi, visos kupiūros pažymėtos ir hologramomis, kurios banknotą vartant keičiasi. Žmonės įspėjami tiesiog būti atidesni, o jei turi įtarimų dėl banknoto tikrumo jo gali iš duodančiojo ir nepriimti, prašyti pakeisti. Policija perspėja, kad savo kišenėje radę įtartiną banknotą žmonės nebandytų jo realizuoti, bet iš karto kreiptųsi į banką. Priešingu atveju, gyventojo gali laukti baudžiamoji atsakomybė ir įkalinimas už netikrų pinigų platinimą.
