Šia naujove ir nauju mokesčiu pirkėjai nesipiktina, atvirkščiai – džiaugiasi. Tai nėra naujiena kitose Europos šalyse, o ekologiškoji Švedija šiuo klausimu atsiliko nuo kitų. Vis daugiau švedų į prekybos centrus traukia su daugkartinio naudojimo krepšiais ir džiaugiasi parsinešantys mažiau plastiko į namus.
Verslininkai bijo naujų mokesčių
Šių metų pavasarį vyriausybė pateikė keletą pasiūlymų, kaip padidinti valstybės biudžetą verslininkų sąskaita. Pasiūlymai sulaukė stiprios kritikos ir pasipriešinimo, bet vyriausybė nelinkusi to klausyti.
Svarstomas naujas smulkiųjų akcinių bendrovių apmokestinimas, pavadintas „3 ir 12 taisykle“. Naujasis mokesčių skaičiavimo būdas neigiamai paveiktų beveik 400 tūkst. vidutinių ir mažesnių įmonių. Iki šiol akcininkai galėdavo kartą per metus pasidalinti pelną ir nuo jo sumokėti 22 proc. mokesčių.
Dabar akcininkai bus priversti išsimokėti sau algas, sumokėti mokesčius nuo jų, o dar ir metinio pelno mokestis bus padidintas. Bendra mokesčių suma smulkiesiems akcininkams gali svyruoti nuo 41,5 iki 70 proc.
Vyksta intensyvus darbdavių organizacijų darbas siekiant sustabdyti šį vyriausybės pasiūlymą ir apginti verslininkų galimybes augti ir kurti naujas darbo vietas.
Pučiasi NT burbulas
Nekilnojamojo turto rinkoje per pirmąjį metų pusmetį parduotų objektų vertė siekė 226 mlrd. Švedijos kronų. Tai yra 20 mlrd. daugiau nei per pirmąjį pusmetį pernai. Anot nekilnojamojo turto maklerių, nepanašu, kad vyriausybės sugalvoti būdai, kaip pažaboti besipučiantį nekilnojamojo turto burbulą, veikia.
Būtinas paskolos, ne tik palūkanų grąžinimas ar 15 proc. namo vertės pradinis įnašas negąsdina pirkėjų. Paklausa vis dar didesnė nei pasiūla. Butų kainos Švedijoje 1 proc. nukrito, o nuosavų namų – pakilo.
Didžiuosiuose miestuose Malmėje ir Geteborge nekilnojamojo turto kainos laikosi nepakitusios, o Stokholme labai pamažu, bet krypsta į žemesnę pusę. Analitikai sostinėje nežada didesnio kaip 1 proc. kainų mažėjimo.
Nauju mokesčiu gąsdinami ir bankai
Šių metų pradžioje Švedijos vyriausybė išgąsdino bankus planuojamu nauju mokesčiu, kuris turėtų kaupti galimos krizės biudžetą: jei bankus ištiktų ekonomikos krizė, valstybė turėtų jų pačių sukauptą kapitalą gelbėti situacijai. Tai savotiškas priverstinis taupymo fondas, tokia yra finansų ministrės idėja.
Nors šis mokestis vis dar nėra vyriausybės patvirtintas, bankai nerimauja tyliai, išskyrus banką „Nordea“. Jo vadovai paskubėjo pareikšti iškeldinsią savo pagrindinę būstinę į kitą šalį ir mokesčius mokėsią ten.
Tai supykdė kai kuriuos didžiuosius banko klientus. Dalis profsąjungų savo sąskaitas turi būtent „Nordea“ banke ir dabar planuoja savo pinigus perkelti kitur. Profsąjungų nuomone, liūdna, kad „Nordea“, ne kartą gelbėta mokesčių mokėtojų pinigais, nenori prisidėti prie saugesnio bankų išlaikymo.
Finansų ministrei atkirtus, kad naujasis mokestis galiotų nepriklausomai nuo banko būstinės adreso, o šalyje vykdomos veiklos, „Nordea“ nebekomentuoja išsikėlimo planų.
Geresni laikai ūkininkams
Švedijos ūkininkai sulaukė geresnių laikų. Pieno supirkėjai vėl padidino kainas, nes švediško pieno produktų paklausa išaugo, o gamintojų trūksta. Šiuo metu Švedijoje gaunamo pieno šalyje nepakanka, dalį produkcijos šalis importuoja, bet išrankūs vartotojai nori pieno iš vietinių ganyklų.
Šiemet pieno supirkimo kaina kilo palaipsniui ir už litrą dabar mokama viena Švedijos krona daugiau nei pernai vasarą.
Paskutiniai dveji metai karvių augintojams buvo kritiški, rekordiškai mažos pieno supirkimo kainos daug ūkininkų privertė uždaryti savo verslus. Supirkėjai dabar tikisi privilioti ūkininkus atgal į rinką, tačiau šie grįžti neskuba, sako, kad supirkimų kainos yra vis dar per žemos.
Verslo klasės skrydžiai Skandinavijoje išeina iš mados
Rekordišku keleivių skaičiumi liepos mėnesį džiaugėsi Skandinavijos oro linijų įmonės. Kabinos faktoriumi vadinamas lėktuvo vietų užpildymas šoktelėjo iki 94 proc. ir tai yra net 15 proc. daugiau nei liepos mėnesį pernai.
Tačiau pelnas neatspindi padidėjusio keleivių srauto. Skrydžių rinka yra stipriai spaudžiama kainų konkurencijos. Prie žemų kainų sezono jau įprato ir verslininkai.
Vasaros metu verslo keleivių nėra daug, o ir tie patys labiau linkę ieškoti kompromisų dėl skrydžių laiko nei mokėti gerokai didesnę bilieto kainą. Brangūs verslo klasės skrydžiai Skandinavijoje išeina iš mados.
