Infliaciją dar labiau skatins ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas. „Antroje metų pusėje pamatysime sulėtėjusį darbo užmokesčio augimą ir toli gražu ne taip gretai mažėjančią infliaciją. Realus darbo užmokesčio augimas šiemet dar bus apie 5-8 proc., kitais metais – tik apie 5-3 proc., 2010-aisiais laukiamas senokai Lietuvoje neregėtas reiškinys – absoliutus darbo užmokesčio augimo sulėtėjimas. Jo augimo tempai nepadengs infliacijos“, – „Verslo žinių“ surengtoje konferencijoje kalbėjo G.Nausėda.
Privalėsime skolintis
Konferencijoje apie dabartinę ekonominę situaciją specialistai kalbėjo apie ekonomikos kritimo priežastis. Pasak finansų ekspertų, krizė prasideda nuo dirbtinio pakilimo, tada vyksta nuosaikus kritimas ir, tik pasiekus dugną, gali vykti nuosaikus pakilimas. Visa tai gali iškreipti įvairūs veiksniai. Lietuvoje ekonomikos pakilimas buvo didesnis negu turėjo būti, be to, dirbtinį pakilimą bandyta išlaikyti ilgą laiką. Tam įtaką darė mūsų biudžeto išlaidos. Dabar desperatiškai bandoma sumažinti staigaus ekonominio kritimo padarinius. Tačiau valstybė privalės skolintis tada, kai skolinimasis yra brangiausias – tai labiausiai kelia nerimą specialistams. Kol kas nepaskelbta, kokia planuojamo skolinimosi kaina.
„Danske banko“ analitikė Violeta Klyvienė teigė, jog praėjusiais metais visose trijose Baltijos šalyse prognozuota krizė.
„Mūsų ekonomikos ciklas atsilieka nuo Latvijos ir Estijos, tačiau situacija gali tapti tokia pat“, – aiškino V.Klyvienė. Anot analitikės, net ir nusprendus kitąmet neuždaryti IAE, Lietuva prarastų pinigus. Nes po kelių metų ją tektų uždaryti patiems, nebesitikint ES pagalbos.
Gelbėjimo kryptys
Yra keletas galimybių, kaip padėti šaliai išbristi iš esamos padėties. Specialistų nuomone, privalome drąsiai apkarpyti išlaidas, ko nedaro Vyriausybė. Antras kelias – atsisakyti lengvatų.
„Reikia nežaisti su būsto paskolų lengvatomis. Tai juokinga ir gerokai pavėluota. Klausimas kyla apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Prarasim 2009-uosius metus, gyvensime su „kirkiliniu“ biudžetu. Bėda ta, kad mes prarandame laiką ir nesugebame adekvačiai reaguoti į susiklosčiusią situaciją. Veikiausiai, net jei formaliai jūs turėsite biudžetą patvirtinti, PVM lengvatų klausimo išspręsti nebesugebėsite“, – apie būsimą Vyriausybę ir biudžetą kalbėjo G.Nausėda.
Pasak SEB banko prezidento patarėjo, kitais metais įmonėms bus kur kas sunkiau gauti kreditus, nes didėja ir pačių bankų kaštai. Kai kurie bankai apskritai nustos teikti paskolas. Įmonėms reikia didinti konkurencingumą ir gerinti darbo santykių lankstumą. Teks pereiti iš įstatyminio į susitarimo lygmenį. Pasak G.Nausėdos, išgelbėti darbuotojus nuo bedarbystės gali darbuotojų ir darbdavių susitarimas. Prisiminta ir Veitsmano sistema, populiari praėjusio amžiaus 8-9 deš.
„Pagal šią sistemą buvo numatyta įtraukti įmonių darbuotojus į pelno dalijimąsi. Nustatomas pakankamas fiksuotas darbo užmokestis, o likusią dalį darbuotojas gauna iš pelno. Jeigu įmonė dirba nuostolingai, darbuotojas turi susitaikyti su atlyginimo mažėjimu. Tai padėtų išvengti darbuotojų atleidimo. Šiuo metu kai kurios įmonės neturi kitos išeities“, – aiškino G.Nausėda.
Jis pabrėžė, jog Vakaruose šios idėjos pritaikyti taip ir nepavyko. Profsąjungos buvo pernelyg stiprios, kad pritartų šiai sistemai, todėl teorija dūlėjo lentynose, tačiau A.Nausėda šios idėjos neatmeta.
Seimas ir Vyriausybė turi visas galimybes
Visuomenei kyla klausimas, kas gali pareikalauti Vyriausybės, o kartu jai padėti pakoreguoti valstybės biudžetą? Pasakymas, kad biudžetas yra priimtas ir nieko padaryti jau nebegalima, piktina Lietuvos gyventojus. Įsipareigojimų našta yra labai didelė, todėl kitų metų biudžeto subalansavimas pareikalaus milžiniškų pastangų. Pasak diskusijoje dalyvavusios eurokomisarės Dalios Grybauskaitės, nacionalinė Vyriausybė turi visas galias, kad priimtų sprendimus, kai yra ekstremali situacija.
„Kad Vyriausybė nemiegotų, ją privalo kontroliuoti parlamentas. Yra komitetas, kuris privalo vykdyti ne tik priežiūrą, bet ir rodyti iniciatyvą. Dabar svarbus platus politinių jėgų susitarimas ir planavimas, kaip tvarkytis naujajame parlamente, prisiimant atsakomybę už tai, kas vyksta šalyje. Tokiai mažai valstybei gresia rizika, kad mes pateksime ne į klasikinės krizės ciklą, bet į stagnacinį ciklą, iš kurio išlipti labai sunku“, – teigė D.Grybauskaitė.
Pasak eurokomisarės, subalansuoti biudžetą artimiausiu metu yra visai nerealu. Šiandieninė Vyriausybė ir Seimas, priėmęs gražų įstatymą dėl fiskalinės drausmės, teikdamas dabartinį biudžetą įstatymą praktiškai atšaukia.
„Vyriausybė turi atvirai pasakyti, kad su nauju biudžetu ji teikia fiskalinio drausmės įstatymo atšaukimą. Koks gali būti pasitikėjimas tokia Vyriausybe, kuri net neįsigaliojus įstatymui pati jį pažeidžia? Jokia ateinanti valdžia viena visko nesutvarkys, turint galvoje mūsų spalvingą ateinantį parlamentą. Problema yra bendra ir ją galės išspręsti tik platus politinis susitarimas“, – retoriškai klausė D.Grybauskaitė.
