Tačiau, jeigu „NDX energija“ būtų pardavusi VST ir nesivėlusi į LEO LT kūrimą, jos sąskaitą būtų pastorinę keli milijardai litų, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„NDX energija“ 2008-ųjų gegužę steigiant LEO LT įnešė 97,1 proc. VST akcijų paketą, už kurį 2003 metais privatizuodama įmonę ir supirkdama smulkiųjų akcininkų akcijas buvo sumokėjusi apie 680 mln. litų.
Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario Vytauto Plunksnio, „NDX energija“ į VST investuotus 680 mln. litų buvo atsiėmusi jau prieš LEO LT sukūrimą – VST per tą laiką, kol priklausė „Maximos“ savininkams, įvairiais būdais šeimininkams išmokėjo apie 700 mln. litų.
„NDX energija“, pirkdama VST, apie 30 proc. pirkinio (maždaug 200 mln. litų) finansavo savo lėšomis, apie 70 proc. skolinosi iš bankų.
Tačiau, V.Plunksnio vertinimais, palyginti su 2007 metais, galima sakyti, kad „NDX energija“ patyrė milijardinių nuostolių – tuomet įmonę buvo galima parduoti už 2–3 mlrd. litų.
Jei LEO LT apskritai nebūtų sukurta ir VST toliau priklausytų „NDX energijai“, V.Plunksnio vertinimu, dėl pasikeitusių aplinkybių VST vertė dabar tikrai būtų gerokai mažesnė nei 2 mlrd. litų.
Pagal Vyriausybės ir „NDX energijos“ penktadienį pasirašytą sutartį, „NDX energijai“ iš LEO LT sąskaitos buvo pervesta 680 mln. litų, o Vyriausybei atitiko 38,3 proc. LEO LT akcijų, kurias valdė „NDX energija“.
Vienintele LEO LT akcininkė liko ją likviduoti apsisprendusi valstybė.
