Maistas – kuo pigiau
Augant kainoms, Lietuvos gyventojų vartojimo įpročiai kinta. Šiandien maždaug 18 proc. šalies gyventojų kavinių ir restoranų patiekalus jau iškeitė į namie ruošiamą maistą, net 60 proc. parduotuvėje renkasi pigesnius maisto produktus arba atsisako nebūtinų pirkinių. Tokia išvada peršasi po „Spinter tyrimų“ atliktos gyventojų apklausos.
Dėl kylančių kainų 38 proc. gyventojų riboja ir kitas namų ūkio išlaidas. Dažniausiai taupoma pramogų sąskaita (19 proc.), taip pat rečiau perkamas brangus maistas ir alkoholiniai gėrimai (15 proc.), drabužiai (13 proc.). Po 7 proc. apklaustųjų teigė taupantys atostogų (kelionių) bei grožio procedūrų sąskaita.
Kavinėse ir restoranuose rečiau valgyti ėmė dažniau didmiesčių (išskyrus Vilnių) ir rajonų centrų gyventojai, žemesnio išsimokslinimo, vyresni nei 35 metų amžiaus tyrimo dalyviai.
Tuo tarpu vilniečiai, didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo bei jaunesnio amžiaus respondentai teigė, kad kavinėse ir restoranuose dabar maitinasi taip pat dažnai kaip ir anksčiau. Ir anksčiau, ir dabar namie maistą gamina vyresnio amžiaus rajonų centrų bei kaimų gyventojai.
Riboti išlaidas maistui imta ir parduotuvėse. Apsipirkdami maisto prekių parduotuvėje šalies gyventojai dažniausiai linkę taupyti atsisakydami, jų požiūriu, nebūtinų maisto produktų (27 proc.,) arba pasirinkdami pigesnes alternatyvas (24 proc.). Kas dešimtas apklaustasis nurodė taupantis abiem būdais – perka pigesnius produktus ir atsisako nebūtinų pirkinių.
Brangiausias šildymo sezonas
Nuo rudens visoje Lietuvoje šildymas brangs vidutiniškai 40 proc., o Vilniuje laukiama beveik 53 proc. centralizuoto šildymo brangimo.
Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai kreipėsi į aukščiausius valdžios vyrus su raginimu imtis skubių priemonių, priešingu atveju reikia tikėtis gilios energetinės krizės.
Artimiausiu metu iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kainos dar labiau prislėgs šalies gyventojų pečius. Šį faktą tarptautinių naujienų agentūroms patvirtino bendrovės „Gazprom“, kuri vienintelė tiekia gamtines dujas į Lietuvą, vadovas Aleksejus Mileris.
„Gazprom“ prognozuoja, kad šiuo metu apie 140 JAV dolerių sudaranti naftos barelio kaina 2009 m. kils iki 250 JAV dolerių. Jau šių metų pabaigoje gamtinių dujų kaina gali pasiekti apie 500 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o 2009 m. Europoje – apie 1000 JAV dolerių. Galima prognozuoti, kad, nekeičiant šilumos gamybai Lietuvoje naudojamo kuro struktūros, vidutinės šilumos kainos pasiektų 34 ct/kWh“, – rašoma kreipimesi į aukščiausius šalies vadovus.
Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmų skaičiavimu, ateinantį šildymo sezoną naujuose ar kompleksiškai renovuotuose daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto buto šildymas kainuos tik 110 litų per mėnesį. Pasenusių, neapšiltintų namų gyventojai dėl per kiauras daugiabučių sienas prarandamos šilumos bus priversti mokėti daugiau kaip 600 litų per mėnesį.
Baltijos šalių kontekste
Vilties prošvaisčių gyventi geriau dar yra. Tuo metu, kai Latvija ir Estija ką tik pajuto „kietąjį nusileidimą“, Lietuva vis dar gali išvengti staigaus ekonomikos nuosmukio. Bent jau taip teigiama liepos viduryje pasirodžiusioje „Hansabanko“ grupės analitikų parengtoje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje („The Baltic Outlook“).
Joje tikinama, kad Lietuva vis dar galėtų išvengti ekonomikos stagnacijos, jei valdžia skirtų pakankamai dėmesio kylančioms grėsmėms.
Pasak „Hansabanko“ analitikų, pastarojo meto valdžios sprendimai indeksuoti minimalias algas bei plėsti PVM lengvatų sąrašą veikiausiai atsisuks tiek prieš pačią valstybę, tiek prieš jos piliečius. Pirmuoju atveju, šis sprendimas nepasieks savo tikslo, kadangi bus įsukta atlyginimų ir infliacijos spiralė, todėl minimalios algos kilimas nespės kompensuoti infliacijos, be to, valdžia patirs rimtų problemų dėl vis labiau augančių biudžeto išlaidų. Antruoju atveju toliau bus griaunama vidaus konkurencija, kuri yra būtina prielaida kovojant su infliacija.
„Hansabanko“ specialistai kol kas paliko tas pačias Lietuvos BVP augimo prognozes ir mano, kad šalies ekonomika 2008 m. augs 6 proc., o 2009-aisiais – 5,5 proc., tai yra 2–4 kartus greičiau nei tuo pat metu vystysis Latvijos ir Estijos ekonomika. „Nors į Baltijos šalis įprasta žvelgti kaip į vieną regioną, Lietuva, Latvija ir Estija buvo skirtingose ekonomikos vystymosi etapuose pernai, kai pradėjo ryškėti pirmieji pasaulinės krizės ženklai, ir todėl šiandien susiduria su skirtingo lygio problemomis. Estija ir Latvija krizę pajuto būdamos aukščiausiame ekonomikos pakilimo etape, todėl ir kritimas jose yra skaudesnis nei Lietuvoje, kurios ekonomikos kardiorama, vaizdžiai tariant, buvo be tokių ryškių perkritimų. Lietuva vis dar turi galimybių išvengti ekonomikos stagnacijos ar recesijos. Tiesa, dėl pasaulinėse rinkose vis brangstančių energetikos žaliavų ir maisto, šios galimybės mažėja. Situacijai nepadeda ir kai kurie Lietuvoje priimami vartojimą ir infliaciją skatinantys sprendimai“, – sako „Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Vertindami Lietuvos ekonomikos padėtį, „Hansabanko“ analitikai gerokai padidino šalies infliacijos bei nedarbo prognozes. Infliacijos prognozė 2008 metams buvo padidinta nuo 9,9 iki 11,9 proc. 2008 metams ir nuo 6,7 iki 8,7 proc. 2009 metams. Banko specialistai prognozuoja, kad nedarbas šalyje 2008 m. sieks 5,3 proc., (anksčiau prognozuota 4,6 proc.), o 2009-aisiais – 5,8 proc. (ankstesnė prognozė – 4,9 proc.).
Prognozuodami tolesnes Lietuvos ekonomikos perspektyvas, „Hansabanko“ analitikai akcentuoja Ignalinos atominės elektrinės tolesnio darbo arba jos uždarymo pasekmes. Banko specialistai yra apskaičiavę, kad, uždarius Ignalinos AE ir dėl to dvigubai pabrangus elektrai, vidutinę šalies infliaciją 2010 m. tai padidintų 3–3,5 proc.
